Artimiausios paskaitos kiTaip su Dariumi Ražausku

savaitgalis-kitaipRegistracija Savaitgalis kiTaip su Darium birželio 14-15d čia

Registracija Čikagos paskaitos ir seminarai

Registracija asmeninėms konsultacijoms Čikagoje

Registracija Joninėms kiTaip spausti čia

dr. Torsunov audio knyga lietuviškai apie sveikatą, grožį ir dienos režimą

Programa moksleiviams

Dariaus paskaitos visiems Lietuvoje

Vilnius

2014.04.28  pirmadienį, 17.30 -21.00

„Laimė ir sveikata. Kaip to pasiekti?“

Šitai paskaitai reikalinga registracija, detaliau spausti čia.

2014.04.29 antradienis 18:00 – 20:00

8 žingsniai link meilės!

Reikalinga registracija, detaliau spausti čia

Kaunas

2014.04.21

Pirmadienis 21d. 18:00h – 20:00(visiems)

Kaip vyrui ir moteriai rasti savo svajonių partnerį?
Kokius kriterijus kelti antrai pusei?

Radharanė Daukšos g. 28 (Kaune) žemutinėje didžiojoje salėje.

2014.04.27

Sekmadienis 27d. 11:00h – 13:00 (tik vyrams)

Vyrų klubas.

Tema: ką duoda ir atima neištikimybė?
Ir kokios trys pagrindinės jos formos.

Radharanė Daukšos g. 28 (Kaune) žemutinėje didžiojoje salėje.

Birželio 7d. (trečiadienis). 18:00h – 20:00h (visiems)

Sėkmės kodas. Sėkmingų žmonių įpročiai.
Darius taip pat norintiems po paskaitų padarys ekskursiją po naują vegetarinį restoraną ir viešbutį Kauno senamiestyje Radharanė.

Regsitruotis į renginį nereikia.
Paskaitos už paaukojimą.

Visi trys susitikimai:
Naujo restorano Radharanė Daukšos g. 28 (Kaune) žemutinėje didžiojoje salėje.

Klaipėda

2014 m. balandžio 24d (ketvirtadienis) 18.00 val. paskaitos tema:
Kaip atrasti savo pašaukimą ir prigimtį?

2014 m. balandžio 25d (penktadienis) 18.00 val. paskaitos tema:

Puikybė. Kaip ją įveikti?

VIETA: KLAIPĖDOS VAIŠNAVŲ KULTŪROS CENTRAS,

Herkaus Manto g. 31 A – 4, Klaipėda

PC “Žemaitija”, IV aukštas
(įėjimas pro spaudos kioską arba iš kiemo pusės)

Šiauliai

2014.05.11 (sekmadienis) 12:00h

Kaip atrasti savo pašaukimą ir būti sėkmingam?

Vieta:Savęs tobulinimo studija „Sielos harmonija“
Vasario 16-osios g. 44 III a., (įėjimas per UAB “LandSale”) Šiauliai

www.sielosharmonija.com

Marijampolė

2014.04.23 17:30h (trečiadienis)

Kaip atrasti savo pašaukimą ir būti sėkmingam?

Lietuvininkų g. 18 Sveikatingumo salėje

Registracija 8 685 19613

Paskaitose  bus galima rasti Dariaus dvd su įrašais

 Utena

2014.04.22 18h

Kaip atrasti savo prigimtį ir pašaukimą?

Aukštakalnio pagr. m-ykla, klasė prie aktų salės
Taikos g.44, Utena (Daugiau informacijos tel.: 862339202)

Gargždai

2014.04.26 (šeštadienis) 11:00h

Paskaitos tema: Vyrai ir Moterys: Darnių santykių paslaptys.

Paskaitos VIETA: Jono Lankučio Biblioteka, Klaipėdos g. 15, Gargždai

Kretinga

2014.04.26 (šeštadienis) 15:00h

Paskaitos tema: Vyrai ir Moterys: Darnių santykių paslaptys.

PASKAITOS VIETA: Kretingos Muziejus, Vilniaus g. 20, KRETINGA

Visos paskaitos Lietuvoje už savanoriškas aukas (jei neparašyta kitaip prie paskaitos).

 

Dariaus paskaitos užsienyje

 

Čikaga (JAV)

paskaitų tvarkaraštis ir registracija – spausti čia.

Airija

Birželio 7-8d.

savaitgalis kiTaip su Dariumi ir Vaidu Arvasevičiumi

savaitgalis kitaip airija

savaitgalis-kitaip

 

1278092_867269799966879_2146321336_o

 

1496141_10201888569034449_1410757568_o

 

 

 

 

 

 

 

 

Sekmingo gyvenimo desniai Razauskas ir draugai1 (1)

Dariaus Ražausko paskaitos ir seminarai Čikagoje 2014 gegužė

seminarai_A3+5mm-01

Gera naujiena,
ilgai lauktas svečias vėl Čikagoje. Laukiam visų susitikimuose.

Reikalinga registracija seminarams ir paskaitoms. Spausti čia

Registracija asmeninėms konsultacijoms čia.

Seminarai su praktikomis

Pasaulio lietuviu centras, 14911 E 127th St, Lemont, IL 60439

Gegužės 17d. 16-20h Vyrų ir moterų santykių paslaptys. Kaip išlikti kartu?
Gegužės 18d. 12-16h Karma. Kaip sukurti gerą ateitį ir sudeginti blogą karmą?

Paskaitos (visos) 18-20h

579 W North Ave, Suite 300, Elmhurst, IL 60126

Gegužės
21d Ekobendruomenės ir vidinė ekologija. Patirtis ir ateitis.
22d Vaikai. Kaip su jais gyventi ir juos auklėti?
28d Kaip atrasti savo pašaukimą ir pritraukti sėkmę?
29d How to maintain health and energy?

Parama
seminaras – 20
paskaita – 10

Darius taip pat teiks asmenines konsultacijas ir terapijas Jūsų problemoms spręsti (45min) – 100dol.
Konsultacijų skaičius ribotas, registracija joms nuorodoje puslapyje www.esujums.lt

Dariaus paskaitos Anglijoje 2014 (London – Colchester – Newcastle)

London

2014 Vasario 20d 7pm
Vyrai ir Moterys: Darnių santykių paslaptys.

Kaip vyrams ir moterims išgyventi kartu? Kaip išsaugoti santykius ir juos atgaivinti? Ką pataria senovės išminčiai ir traktatai norintiems kasdien augančios meilės? Kaip pritraukti tinkamą partnerį?

Vasario 21d 7pm
Kaip pritraukti gerą karmą ir sunaikinti blogą?

Kodėl man nesiseka? Kaip pritraukti daugiau sėkmės į mano gyvenimą? Kaip išvalyti praeities karmą? Kaip tapti savo likimo šeimininku?

darius_london_WEB

Vasario 26d 7pm
Kaip atrasti savo prigimtį ir pašaukimą?

Kur slepiasi mano talentai? Kaip rasti savo gyvenimo kelią? Nuo ko priklauso sėkmė veikloje? Kas mane stabdo nuo mano sėkmės?

Darius Ražauskas

Žinomas lektorius ir asmeninio efektyvumo treneris Lietuvoje. Jo paskaitose ir seminaruose linksmai ir betarpiškai pateikiama medžiaga padėjo šimtams žmonių rasti naujus sprendimus savo gyvenimo iššūkiams. Darius pasižymi šiltu ir įkvepiančiu pokyčiams bendravimu, kuris ir tampa daugelio naujo kelio pradžia.

Paskaitos vyks: Unit 2 Waterside, 44/48 Wharf Road, Old Street, London N1 7UX

padėka už paskaitą £8

Norint dalyvauti reikia registruotis svetainėje – www.esujums.lt (paspausti ant nuorodos)
informacija 07778510954

Colchester Campus

Kaip atrasti savo prigimtį ir pašaukimą?

2014.02.24

Vieta: University of Essex, Lecture Theatre Building, salė LTB5

Laikas: 18:30 – 20:30

Aprašymas:

Vienu ar kitu gyvenimo momentu mus kamuoja klausimai: kur slepiasi mano talentai? Kaip rasti savo gyvenimo kelią? Nuo ko priklauso sėkmė veikloje? Kas mane stabdo nuo mano sėkmės? Ir nors atrodo, kad tai yra klausimai, į kuriuos turėtume būti atsakę sau dar prieš stojant į universitetą, tačiau dažnai gaunasi taip, kad net ir su diplomu rankose neįsivaizduojame, ką norėtume veikti gyvenime. Galų gale, net jeigu užsiimame mėgstama veikla, kaip užsitikrinti gerus tos veiklos rezultatus?

Į šiuos klausimus bandys atsakyti Darius Ražauskas – žinomas lektorius ir asmeninio efektyvumo treneris Lietuvoje. Jo paskaitose ir seminaruose linksmai ir betarpiškai pateikiama medžiaga padėjo šimtams žmonių rasti naujus sprendimus savo gyvenimo iššūkiams. Darius pasižymi šiltu ir įkvepiančiu pokyčiams bendravimu, kuris ir tampa daugelio naujo kelio pradžia.

Padėka už paskaitą: auka

University of Essex, Colchester Campus, Wivenhoe Park, Colchester, Eseks CO4 3SQ
essex lt paskaita

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Steady Progress to Success in Life

2014.02.25

University of Essex, Lecture Theatre Building, LTB8

18:30 – 20:30

The competitive spirit pervades the world we live in. Students fiercely compete to clinch university placements and graduate positions. Colleagues deviously compete to intercept each other in the ascent up the corporate ladder. As the founder of McDonalds once quipped “If any of my competitors were drowning, I’d stick a hose in their mouth!” In a world which impels one to pursue grand success, it’s no wonder that rates of stress, anxiety and depression are also soaring. The pressure to demonstrate a successful life through eye-opening achievements is immense.

The question is, however, what is success in the first place? How to balance between aim to become successful and at the same time to sustain good relationships with the loved ones and the people around you? And most importantly, how to strive for a success that is guaranteed and a long-lasting one?

These questions will be addressed by Darius Razauskas – a well-known personal success coach and a traveling speaker. He is a lecturer at the Academy of Ayurveda in Lithuania as well as one of the co-founders of the program “Success Seekers” – a program directed towards school children in Lithuania which helps them to discover their innate talents at a young age.

The lectures given by Darius are not only informative and inspiring but also enlivening and fun. So be ready for positive transformations in your life and a dose of laughter :)

Entrance is free, donations welcome

More: www.makeastep.org

en paskaita geras essex

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Newcastle Upon Tyne

2014.03.01 18:00

Seminaro tema: 8 žingsniai į meile

Reikia registruotis: spausti čia

Seminaras padės atsakyti į klausimus: Kokia yra tikros meilės paslaptis?

Kaip nuo įsimylėjimo nueiti iki brandaus ir tikro jausmo? Kokie žingsniai mūsų laukia ir kaip juos reikia žengti?

Beacon Westgate Road Newcastle Upon Tyne NE4 9PQ

Į paskaitą reikėtų atsinešti gerą nuotaiką, užrašų knygelę bei rašymo priemonę. Pertraukėlės metu vaišinsimės indiškais saldumynais ir arbata. Padėka. £8

 

Savaitgaliai kiTaip gamtoje su Dariumi 2013m. vasarą

virselis

 

savaitgalis kitaip plakatas rugpjucio 2013 Kauno Vedų kultūros centras kviečia apsilankyti savaitgalyje kiTaip

Goloka party rugpjūčio 30-31d.

Savaitgaliai vyks naujoje vietoje (Kaišiadorių raj.)

Kaip atrodo renginio vieta ir kokie žmonės renkasi?

Čia paspausdus galima pamatyti video

Žemėlapiukus (galima atvažiuoti ir traukiniu Vilnius-Kaunas) atsiūsim visiems užsiregistravusiems į el. paštą.

Savaitgalių tema – Vedinė kultūra, sveikata, santykiai ir gamta.

Savaitgaliai kiTaip vyks už auką.

Jūsų laukia vegetariškas ant laužo ruoštas maistas pagal senovės Vedines tradicijas (bhakti jogas – Simas).

Tai dar ne viskas..

Norintis galės pabandyti pirmą kartą arba prisiminti ką reiškia padėti paravėti eko daržą, nuprausti jaučius ar net padėti sutvarkyti tvartą ir pan.

Moterys galės pasipuošti savo kūnus ornamentais – laikinomis simbolinėmis energetiškai palankiomis taturuotėmis.

Išmokti iš bhakti jogo Simo, kaip gaminti vegetariškus patiekalus.

Kaip atrodo renginio vieta ir paskaitos galite pamatyti nuotraukose žemiau esančiame albume:

Kodėl savaitgalis kiTaip?

  • Šventę Jūs sukuriat patys savo šypsenomis ir širdimis
  • Naujus draugus ir bendraminčius sutinkat tiesiog pievoje
  • Esate laisvi nuo alkoholio, cigarečių ir mėsos
  • Intelektui pasiūlote paskaitų kiTaip meniu, diskusijas ir naujas idėjas
  • O gamta kaip visada paruošia savo siurprizų ir išbandymų

 

Primenam, kad šventė vegetariška, laisva nuo alkoholio ir cigarečių. Veiksmo vieta sodyba nuošalioje vietoje apsupta gamtos, todėl nuosava palapinė ir visas turistinis inventorius bus didžiai vertingas ir palankus. Nepratusius prie laukinės gamtos kompanijos (uodai, besikeičiantis oras ir linksmi žmonės) taip pat nerekomenduojame susigundyti savaitgalio kiTaip idėja.

Būtina registracija.

Programoje numatytos  Dariaus Ražausko ir bhakti jogo Simo (Sankirtan) paskaitos, diskusijos, norintiems talka ūkyje, žaidimai, poilsis, pažintis su Vedine kultūra, siurprizai.

Programą žiūrėti paspaudus registracijos nuorodą.

 

Reikia atsivežti:

Išeiginę šypseną ir atvirą širdį

Pramankštintą protą Vedinėms Dariaus ir jo draugų paskaitoms

Palapinę, miegmaišį, lietpaltį, šiltą megztinį  vakarmas prie laužo

Norą susirasti naujų draugų ir bendraminčių

Svajonę ir blizgančias akis

Ir žinoma tušinukas, bei užrašų knygutė

 

Iki greito ir šilto susitikimo.

D.

Goloka Party goes wild Flajeris 105x148mm plius 3mm uzuolaidos 2versija

DSC00025 (2)

Interviu Vydūno konferencijoje

Interviu iš www.vlmedicina.lt

Jam – tik 26-eri metai, bet ekologinės žaliavalgių bendruomenės narį Darių Ražauską  Lietuva jau pažįsta –iš atvirų pašnekesių televizijos laidose, iš paskaitų apie Vedų psichologiją, ekologiją įvairiuose Lietuvos miestuose, iš to, kad kitoks nei „standartinio“ lietuvio mąstymas nori nenori kausto visų dėmesį. Sustabdžiau vaikiną, kažkur koridoriumi skubantį,  Klaipėdos universiteto organizuotoje tradicinėje Vydūno gimtadieniui skirtoje konferencijoje ir paprašiau pasikalbėti.  Laimės mokytoju prisistatantis Darius šioje konferencijoje atsidūrė neatsitiktinai – jo pasaulėžiūra, prisipažino pats, labai artima vydūniškajai, įkvėptai Indijos Vedų šventraščių.

Šį vakarą Klaipėdos vaišnavų kultūros centre skaitysite paskaitą apie streso valdymą. Pasidalinkite: kaip jūs pats jį valdote?

Kai gyvenau mieste, buvau naktinio klubo direktorius, neišsimiegodavau, patirdavau daug streso.  Kai   žmogus naktį  neišsimiega, jam trinka psichika, smegenys, prasideda „nervai“.  Devynis mėnesius taip dirbau, kol neiškenčiau, mečiau. Stresas lydėjo ir studijų metu.  Pirmiausia, kas padėjo įveikti stresą, –  buvimas  gamtoje. Vasarą pradėjau miegoti lauke –  ne palapinėje, o po atviru dangumi, ant jogos kilimėlio, miegmaišyje. Jei būna daug uodų, užsidedi tinkliuką. Jauti vėjelį pučiant, matai žvaigždes, lapę slampinėjant, daug geriau išsimiegi ir ryte jauti gaivumą, junti, kaip saulutė ima šildyti žandus.  Jei miegotum palapinėje, praleistum saulės patekėjimą.

Gamta mane harmonizavo, bet ne tiek, kad pasidaryčiau visiškai laimingas. Tačiau vis tiek  pasidariau linksmesnis, pradėjau galvoti, ką čia gyvenime daryti. Tada susidomėjau šiaudinukų statymu,  žaliavalgyste, sėkmės psichologija pagal neurolingvistinį programavimą.  Dabar, kai mano gyvenime atsirado Vedos,  jau nebeverta, atrodo, apie tai pasakoti žmonėms.

Taigi harmonijos teikia ne tik gamta, bet ir Vedų tyrinėjimas?..

Antras etapas, mane subalansavęs,  buvo Vedos ir japa meditacija. Buvau išbandęs daug meditacijos rūšių, tačiau labiausiai tiko ši, ji užkabino ilgesniam laikui. Tai meditacija su 108 mediniais karoliukais, kuriuos liečiant  sakomos mantros. Mantros sukurtos protui raminti. Kai pats įdėmiai tari garsą ir klausaisi, vyksta smegenų valymo procesas. Juk smegenys –  it riboto pašto dėžutė. Jei priėjo daug šiukšlių, geri laiškai – teigiamos emocijos – nebegali ateiti, nes nėra kur, nes ten užkišta nereikalingais stresą keliančiais  laiškais.  Gyvename informacinio srauto, žinių visuomenėje,  kiekvieną minutę kas nors vyksta nauja, turi sekti, kad neatsiliktum, o nemokėjimas filtruoti informacijos veda į stresą. Manoma, kad kuo daugiau žinosi, tuo bus geriau. Bet tai klaida – kai žinai daug, nežinai nieko. Ta informacija užbukina. Mokslininkai nustatė,  kad dauguma televizijos laidų yra keturmečio vaiko sąmonei. Apkalbos, skandalai… O statistinis lietuvis apytikriai televiziją spokso 4 valandas  per dieną. Tai tautos bukinimo priemonė, palanki valdžiai, politikams, norintiems manipuliuoti žmonių sąmone.

Japa meditacija man veiksminga, medituoju kasdien po valandą ar dvi.  Galima medituoti be karoliukų, bet geriau su jais. Pirštuose yra nervų kanalai –  kai ką nors lieti, smegenys analizuoja – „minkštas ar kietas…“  ir protas turi mažą užsiėmimą. Ir jis medituojant nebekaišioja pagalių, nes tampa ramesnis. Pabandžiau ir su karoliukais, ir be jų, ir supratau, kodėl visi jogai, vienuoliai medituoja su karoliukais – lengviau susikoncertuoti. Mūsų šiuolaikės visuomenės bėda – tapatinimasis su protu ir gyvenimas juo. Bet yra ir emocijos, ir gilesni sluoksnai, širdies lygis. 96 proc. žmonijos sėdi prote ir galvoja, kodėl nėra tos laimės, ir  vis tikisi, kad ateityje ją pasieks: kai baigs mokslus, gaus darbą, pasistatys namą… Bet nesulaukia. Mokslas įrodė, jei žmogus, kuris nuoširdžiai praktikuoja kokią religiją, tampa laimingesnis.

Taigi už dabartinį gyvenimą esu dėkingas O. Torsunovui, jo knygai „Laimingo gyvenimo dėsniai“. Perskaitęs šią knygą pradėjau laikytis dienos režimo, keltis 4 val. ryto. Atsikėlęs medituoju, skaitau transcendentines knygas, po to – vegetariški pusryčiai. Padaugėjo laimės, pasitaisė sveikata, emocijos, pradėjo sektis bendrauti su visais žmonėmis, pagerėjo santykiai su artimaisiais, giminėmis. Atrodo, tarsi ir nekeiti savo elgesio, tačiau viskas gerėja.

“Karjera, pinigai, direktoriaus postas nesuteikia laimės, jei nėra dvasinių vertybių”, – patyrė Darius Ražauskas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Baigėte Vytauto Didžiojo universitetą, tačiau šiandien karjeros pagal įgytą vadybos specialybę nedarote. Kodėl? Kokia buvo jūsų kelio pradžia?

Baigiau universitetą, dirbau  įvairius darbus, net  žurnalistu ir  naktinio klubo direktoriumi. Tokie dalykai, kaip karjera, pinigai, direktoriaus postas, –  jauno žmogaus svajonė. Aš tai gavau gana greitai ir pamačiau, kad tai laimės nesuteikia – jei nėra dvasinių vertybių, gamtos, ramybės, bendraminčių, palaikančių žmonių, artimų santykių – tie dalykai verčia tik degraduoti, ugdo puikybę, mažina gyvenimo džiaugsmą, ima blankti spalvos.

Aš tuomet atradau Vladimiro Megre knygas apie  Anastasiją, kuriose skatinama kurti  ekologines bendruomenes, savo giminės sodybas, gyvenvietes.  Tos idėjos man pasirodė įdomios, sužinojau, kad bendraminčiai kuriasi į klubus Vilniuje, Kaune. Užsukau į vieną tokį klubą ir pradėjau su tais žmonėmis bendrauti, sukūriau  bendraminčių klubą Kaune ir pradėjome važinėtis po kaimus, ieškodami vietos ekologinei bendruomenei įsikurti. Visur kas nors kliūdavo –  tai per brangu, tai sunku privažiuoti, tai kaimynai ir jų vertybės neaiškios ir pan. Pagaliau atvažiavome į Ročkių kaimelį Lazdijų rajone, kur jau gyveno draugas,  ten nusipirkome sklypus ir pradėjome kurtis. Jau yra 12 sklypų. Tai jauna bendruomenė –  Lietuvoje yra  didesnių, net apie 100 sklypų. Ne visur stovi nameliai, gyvenimas dar neverda, bet yra. Aš dar namo nepasistačiau, o medelius jau sodinu.

Taigi jūsų dvasinio gyvenimo kelias prasidėjo nuo Anastasijos?.. Kas dar prisidėjo?

Dar gerokai anksčiau – prieš 10 metų, kai buvau dar moksleivis, – susidomėjau ezoterika. Mama lankė kursus Vilniaus parapsichologų akademijoje, kur rinkdavosi  žmonės, besidomintys visomis alternatyvomis. Ji ir mane kartais  nusivesdavo. Pamačiau,  kad yra žmonių,  kurie visai kitaip šneka nei mokykloje ar universitete. Jie atrodė linksmesni ir laimingesni už „tradicinius“ daktarus…  Taip mano gyvenime  nuo vaikystės atsirado ezoterika, alternatyvi literatūra, optimistinis mąstymas. O po to, studijuojant, laiku  - kai buvo atsiradusios depresinės nuotaikos, nusibodęs miestas ir triukšmas, nuolatinis bėgimas – atsirado  Megre  knygos. Mačiau, kad kažkas gyvenime ne taip, ir šios knygos parodė kitą kelią.

O mokytojų turiu daug, klausau jų paskaitų, dalyvauju seminaruose. Vedos sudėtingos, parašytos eiliuota forma, pačiam sanskritą sunku suprasti, bet mokausi, skaitau vertimus į anglų, rusų kalbas. Visada su manimi ausinukas, štai ir dabar per jį klausiausi Ajurvedos gydytojo Olego Torsunovo paskaitų.

Šį vakarą Klaipėdos vaišnavų kultūros centre skaitysite paskaitą apie streso valdymą. Pasidalinkite: kaip jūs pats jį valdote?

Kai gyvenau mieste, buvau naktinio klubo direktorius, neišsimiegodavau, patirdavau daug streso.  Kai   žmogus naktį  neišsimiega, jam trinka psichika, smegenys, prasideda „nervai“.  Devynis mėnesius taip dirbau, kol neiškenčiau, mečiau. Stresas lydėjo ir studijų metu.  Pirmiausia, kas padėjo įveikti stresą, –  buvimas  gamtoje. Vasarą pradėjau miegoti lauke –  ne palapinėje, o po atviru dangumi, ant jogos kilimėlio, miegmaišyje. Jei būna daug uodų, užsidedi tinkliuką. Jauti vėjelį pučiant, matai žvaigždes, lapę slampinėjant, daug geriau išsimiegi ir ryte jauti gaivumą, junti, kaip saulutė ima šildyti žandus.  Jei miegotum palapinėje, praleistum saulės patekėjimą.

Didžiausią džiaugsmą Dariui teikia Vedų tyrinėjimas. Nuotr. iš www.esujums.lt

Gamta mane harmonizavo, bet ne tiek, kad pasidaryčiau visiškai laimingas. Tačiau vis tiek  pasidariau linksmesnis, pradėjau galvoti, ką čia gyvenime daryti. Tada susidomėjau šiaudinukų statymu,  žaliavalgyste, sėkmės psichologija pagal neurolingvistinį programavimą.  Dabar, kai mano gyvenime atsirado Vedos,  jau nebeverta, atrodo, apie tai pasakoti žmonėms.

Taigi harmonijos teikia ne tik gamta, bet ir Vedų tyrinėjimas?..

Antras etapas, mane subalansavęs,  buvo Vedos ir japa meditacija. Buvau išbandęs daug meditacijos rūšių, tačiau labiausiai tiko ši, ji užkabino ilgesniam laikui. Tai meditacija su 108 mediniais karoliukais, kuriuos liečiant  sakomos mantros. Mantros sukurtos protui raminti. Kai pats įdėmiai tari garsą ir klausaisi, vyksta smegenų valymo procesas. Juk smegenys –  it riboto pašto dėžutė. Jei priėjo daug šiukšlių, geri laiškai – teigiamos emocijos – nebegali ateiti, nes nėra kur, nes ten užkišta nereikalingais stresą keliančiais  laiškais.  Gyvename informacinio srauto, žinių visuomenėje,  kiekvieną minutę kas nors vyksta nauja, turi sekti, kad neatsiliktum, o nemokėjimas filtruoti informacijos veda į stresą. Manoma, kad kuo daugiau žinosi, tuo bus geriau. Bet tai klaida – kai žinai daug, nežinai nieko. Ta informacija užbukina. Mokslininkai nustatė,  kad dauguma televizijos laidų yra keturmečio vaiko sąmonei. Apkalbos, skandalai… O statistinis lietuvis apytikriai televiziją spokso 4 valandas  per dieną. Tai tautos bukinimo priemonė, palanki valdžiai, politikams, norintiems manipuliuoti žmonių sąmone.

Japa meditacija man veiksminga, medituoju kasdien po valandą ar dvi.  Galima medituoti be karoliukų, bet geriau su jais. Pirštuose yra nervų kanalai –  kai ką nors lieti, smegenys analizuoja – „minkštas ar kietas…“  ir protas turi mažą užsiėmimą. Ir jis medituojant nebekaišioja pagalių, nes tampa ramesnis. Pabandžiau ir su karoliukais, ir be jų, ir supratau, kodėl visi jogai, vienuoliai medituoja su karoliukais – lengviau susikoncertuoti. Mūsų šiuolaikės visuomenės bėda – tapatinimasis su protu ir gyvenimas juo. Bet yra ir emocijos, ir gilesni sluoksnai, širdies lygis. 96 proc. žmonijos sėdi prote ir galvoja, kodėl nėra tos laimės, ir  vis tikisi, kad ateityje ją pasieks: kai baigs mokslus, gaus darbą, pasistatys namą… Bet nesulaukia. Mokslas įrodė, jei žmogus, kuris nuoširdžiai praktikuoja kokią religiją, tampa laimingesnis.

Taigi už dabartinį gyvenimą esu dėkingas O. Torsunovui, jo knygai „Laimingo gyvenimo dėsniai“. Perskaitęs šią knygą pradėjau laikytis dienos režimo, keltis 4 val. ryto. Atsikėlęs medituoju, skaitau transcendentines knygas, po to – vegetariški pusryčiai. Padaugėjo laimės, pasitaisė sveikata, emocijos, pradėjo sektis bendrauti su visais žmonėmis, pagerėjo santykiai su artimaisiais, giminėmis. Atrodo, tarsi ir nekeiti savo elgesio, tačiau viskas gerėja.

Supratau, kad žmonės tave priima pagal tai, ką spinduliuoji iš giluminių sluoksnių. O kadangi, kai kasdien meldiesi, medituoji, viskas viduje keičiasi -ir žmonės tave priima kitaip. Anksčiau ką bedarydavau, niekas nieko nemokamai neduodavo, o dabar tai saldainį, tai sulčių, žurnalą siūlo… Tada supranti Vedų išmintį, kad pirma turi duoti, o tik po to gauti. O didžiausias davimas – nuoširdi pagalba kitam žmogui, laimės linkėjimas visiems, nuoširdi malda. Tai stipriausiai veikia.

Ką gi, užsiminėte apie maldą. Kas ji Jums yra?

Tai nėra Dievo prašymas ko nors. Malda yra arba padėka, arba tiesiog nuoširdus kreipimasis į Dievą. Joje nėra  egoizmo ir savanaudiškumo. Tai ir šventų vardų kartojimas, nieko neprašant. Malda nesitikint  ką nors gauti veiksmingiausia.

Bet krikščionybė moko nekartoti Dievo vardo be reikalo…

Nereikia krikščionybės postulatų suprasti tiesiogiai. Juk ir mokymas nežudyti reiškia ne tik žmogaus, bet ir bet kokio gyvūno nežudymą. „Nemėtyk perlų kiaulėms“, – reiškia nepasakoti apie Dievą degradavusiam žmogui, neminėti jam Dievo vardo.  Gali tą žmogų įkvėpti ką nors veikti, susirasti darbą, bet  negalima tamsoje skendinčio žmogaus pakelti iškart į dvasingumą. Iš pradžių reikia pakelti į aistrą, norą dirbti, gyventi. Yra laiptai, kuriais reikia lipti. Tokiems žmonėms nereikia kišti tikėjimo – jie nesupras, tik susinervins. O nervinti kitą žmogų yra didelė nuodėmė. Šis įsakymas neminėti be reikalo Dievo vardo reiškia nenervinti kitų be reikalo. Gerbk juos, ir apie Dievą kalbėk su tais, kurie nori apie tai išgirsti, kurie jį myli, ieško, kurie nebe kiaulės.

 

Paskutinis klausimas: kokių taisyklių laikytis norint būti sveikam?

Svarbiausia – dienos režimas, tik po to gali pradėti tobulėti. Laiku keltis, valgyti ir eiti miegoti. Nuo 22 iki 2 valandos žmogui būtina miegoti – tik tada pailsi tam tikri smegenų centrai.

Negausūs saldūs pusryčiai, vakarienė iš daržovių, vaisių, pieno produktų. Grūdiniai produktai – tik pietums. Jei jie valgomi kitu laiku – inkstuose, kepenyse kaupiasi akmenukai, smėlis. Grikiai nepriklauso  grūdinėms kultūroms, todėl galima valgyti pusryčiams ir vakarienei.  Pienas geriamas nuo 19 iki 6 val. ryto. Gerti jį pašildytą, pasaldintą medumi ar ruduoju cukrum, su prieskoniais, dvi valandos prieš miegą. Bet  ne daugiau kaip  pusę stiklinės, kad neapsunkintų organizmo. Jei ryte liežuvis baltas, apsinešęs gleivėmis – pieno per daug išgeriama. Kiekvienam įvairaus kiekio reikia, nuo kelių šaukštų iki daugiausiai stiklinės.

Vakare – šiltas dušas, geri emociniai santykiai, ramybė, gražios knygos, jokio televizoriaus.

Kalbino Genovaitė Privedienė

genovaite@vlmedicina.lt

 

 

 

Interviu Musei

 

Interviu blogui Stilinga Musė

Ko labiausiai bijote?

Pragyventi gyvenimą veltui. Daugelis žmonių mirdami patiria didžiulį psichologinį stresą ir baimę, todėl, kad jaučia savanaudiškai nugyvento gyvenimo svorį. Kai Amerikoje padarė tyrimus su mirštančiais žmonėmis, dėl ko jie labiausiai gailisi, atsakymas daugelio buvo paprastas – materialiems dalykams iššvaistyto gyvenimo. Žmonės mirties patale įvardina, kad labiausiai gaila nepraleisto laiko su vaikais ir artimaisiais, nepasakytų šiltų žodžių ir pinigams palaidoto laiko ir sveikatos.

Taigi bijau pasiduoti masei ir pragyventi gyvenimą dėl pinigų, o ne dėl kitų žmonių.

Kas labiausiai jus svaigina?

Galimybė padėti kitiems. Kai po paskaitų ar seminarų gaunu padėkos laiškus, kuriuose žmonės pasakoja apie pagerėjusius santykius šeimoje, sugrįžusi gyvenimo džiaugsmą ar pasitaisiusią sveikatą, negaliu nepatirti džiaugsmo ir pasitenkinimo darbu kurį darau. Kitaip sakant savo pašaukimo suradimas ir ėjimas tuo keliu yra mano narkotikas.

Kurią pasaulio moterį norėtumėte pakviesti puodeliui kavos?

Pirma – kavos aš negeriu (kofeinas stiprus narkotikas), antra – moterys, kurių vidinis pasaulis man įdomus aš  užkalbinu.

Didžiausia jūsų yda?

Puikybė ir tinginystė daryti nemėgstamus dalykus.

3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?

Vedinė literatūra (transcendentinės knygos), O.G.Torsunov paskaitos ir knygos (www.torsunov.ru), bhakti jogų bendruomenės.

Ko norėtumėte išmokti?

Skaityti sanskritą (visi seniausi originalūs žmonijos raštai šita kalba), groti miridanga ir fisharmonija.

Didžiausia pagunda jums yra?

Vegetariški bhakti jogų saldumynai – karameliniai rutuliukai ir t.t..

Kuris žmogus yra jūsų autoritetas?

Jų keletas – daktaras O.G.Torsunov, svamis Šrila Prabhupada, psichologas O.Gadecki, guru Radhanatha Swami, Aurelijus Piešinas ir dar daugelis kitų, kurių gyvenimo kelias ar gyvas pavyzdys veda mane į priekį.

Maloniausias jūsų gyvenimo prisiminimas?

Neseniai vykęs mano darbinis vizitas į Čikagą. Tokio įdomaus ir šilto sutikimo negalėjau tikėtis. Žmonių imlumas ir atvirumas paskaitų medžiagai Amerikoje maloniai nustebino. Keletos Čikagos paskaitų vaizdo ir garso įrašus galite rasti mano svetainėje www.esujums.lt

Talentas ar darbas?

Dirbti reikia darbą, kuriam esi gabus ir turi pašaukimą. Tik tada žmogus gali būti pilnai laimingas, kai realizuoja savo prigimtines savybes. Taigi – dirbti darbą, kuriame atsiskleidžia ir kitų labui panaudojamas tavo Talentas.

Dviese ar tryse?

Kuo daugiau žmonių užsiima nesavanaudiška veikla tuo geriau. Pavyzdžiui kartu keliese kartojama mantra yra veiksmingesnė ir galingesnė nei pavieniui.

Mini ar maxi?

Klausimas turėtų būti tikslesnis. Nes atsakymai galimi abu, viskas priklauso nuo vietos, laiko ir aplinkybių.
Kurią kūno dalį apdraustumėte didžiausia suma?

Kūną drausti pinigais kvaila. Visi kūnai laikini. Anksčiau ar vėliau visi visi paliksim savo „brangius kūnus“. Prisirišimas prie kūno manau yra pagrindinė šiandieninė psichologinė žmonijos problema. Iš tokio mąstymo, kad aš esu šitas kūnas ir kyla dauguma psichologinių problemų. Intelektualus žmogus turėtų blaiviai matyti situaciją ir suprasti, kad kaip sakė A.Einšteinas visatoje yra vienintelis pastovus dalykas -  nuolatinė kaita. Todėl prisirišti prie savo kūno, mažų mažiausiai kvaila. Rūpintis reiktu tikrais dalykais – savo charakterio keitimu ir proto įvaldymu, o ne greit sugendančios ir  niekam nereikalingos laikinos dėžutės apipavidalinimu. Vis tiek jos likimas aiškus į šiukšlinę (t.y. kapines)

Stipriausia jūsų savybė?

Noras dalintis (tikiuosi jis nedings)

Ką patartumėte Stilingai musei?:)

Kasdien atsiminti jog mirsi. Tada gyvenimas taps daug prasmingesnis ir įdomesnis, nes keisis veiksmai ir elgesys su aplinkiniais. Ir taip pat linkėti visiems laimės.

Tolimesniam domėjimuisi www.esujums.lt

Straipsnis iš http://stilingaamuse.blogspot.com/

 

 

Vaišnaviška vaikų vasaros stovykla liepos 11-14d.

Vaišnaviška vaikų vasaros stovykla Liepos mėn. 11 – 14 d.

 

Brangūs tėveliai ir vaikai, paaugliai. Kviečiame liepos mėn. 11-14 dienomis į vaišnavišką vasaros stovyklą. Stovyklos vieta – Vaikunthanathos pr. sodyba,  prie Kelmės.

 

Stovykloje dalyvaus:

 

 

 

Šrilos Prabhupados mokinys Dhira Santa Prabhu – užsiims vaikais nuo 6 iki 12 metų.   Vaikunthanatha Prabhu -  skaitys paskaitas apie Dievą.
 

 

Anantara Prabhu – skaitys paskaitas suaugusiems Liepos 11 d.    
 

 

Darius Ražauskas – praves paskaitas paaugliams ir netik.

  • Meilė ir įsimylėjimas.
  • Kaip atrasti savo pašaukimą?
  • Santykiai su tėvais. Kaip išgyventi?
  • Kodėl man nesiseka? Ką pakeisti?
  • Sėkmės dėsniai.
  • Grožis ir sveikata.
  • Klausimai – atsakymai.

 

 

Stovyklavietėje bus keli nameliai apsigyvenimui. Prašome su savimi turėti miegmaišius. Taip pat galima atvažiuoti su palapine.

 

Kaina:

Suaugusiems gyvenant namelyje – 120 Lt/žmogui

Suaugusiems gyvenant palapinėje – 60 Lt/žmogui

Vaikams, paaugliams (6-18 metų)  gyvenant namelyje – 60 Lt/žmogui.

Vaikams, paaugliams (6-18 metų)  gyvenant palapinėje – 30 Lt/žmogui.

Vaikams iki 6 metų – nemokamai

 

Vaikų stovyklavietės vieta Google žemėlapyje – http://goo.gl/maps/A21lZ

Dėl išankstinės registracijos prašome kreiptis į Nalini Kantą d.d. – 8 684 11389, liudmila@garuda.lt

Pokalbis LRT apie ekobendruomenes

Darbas ir patogus gyvenimas mieste. Lektoriumi ir laimės mokytoju vadinamas Darius Ražauskas savo noru atsisakė tokio gyvenimo būdo ir persikėlė gyventi į kaimą. Dabar D. Ražauskas mėgaujasi provincijos ramybe, augina daržoves, kvėpuoja grynu oru ir savo patirtimi dalijasi viešose paskaitose. Ekologišką gyvenseną propaguojantis jaunas vyras LRT laidoje „Įžvalgos“ pasakojo apie eko bendruomenes Lietuvoje, jų veiklą, tikslus ir privalumus.

Mūsų pokalbį norėčiau pradėti nuo klausimo, kaip jūs galėtumėte save pristatyti? Kas jūs esate?

Žmogus, šios planetos gyventojas, Lietuvos Respublikos pilietis. (Juokiasi – red. past.) Daug kas mane vadina lektoriumi, laimės mokytoju, taip pat ekologu.

Jūsų istorija įdomi tuo, kad palikote miestą ir atvykote į kaimą.

Na, šis aspektas man nėra labai įdomus, bet daug kam tikrai įdomu… (Juokiasi – red. past.)

Vis dėlto kodėl jūs palikote miestą?

Tiesiog mieste buvo išbandytos visos veiklos, praeitas visas kelias. Miestas buvo labai gera pamoka ir mokykla. Tačiau aš nesu tas žmogus, kuriam tai teiktų visišką pasitenkinimą. Širdžiai prireikė ramybės, atsipalaidavimo, gamtos, gryno oro.

Juk viso to galima gauti savaitgaliais… (Šypsosi – red. past.)

Galima, bet norėtųsi tai gauti ne kaip kažkokį savaitgalio prizą – truputį ramybės. Norėtųsi kas vakarą užmigti gražioje ramioje aplinkoje. Ir tokioje pat aplinkoje atsikelti. Iš tikrųjų tas miesto stresas, nuolatinis bėgimas… Beieškodamas savęs mieste šiek tiek pavargau. Visi tie miesto darbai buvo vienas iš pagrindinių iniciatorių ieškant kitokio gyvenimo stiliaus.

Tačiau miesto visiškai nepalikote. Pavyzdžiui, skaitote paskaitas mieste ir pan. Taigi iš tiesų nepabėgote nuo miesto. Ar tai nėra tik savęs apgavimas?

Nesiekiau nieko apgauti… (Šypsosi – red. past.) Radikalizmas, fanatizmas arba dogmatizmas, mano nuomone, žmogų gyvenime priveda prie didelių problemų. Nesiekiau pabėgti ar paneigti miesto. Ir tikrai negalvoju, kad miestas yra blogai. Tiek miestas, tiek kaimas, tiek vienkiemiai yra vienodai reikalingi, nes visi žmonės skirtingi ir jų poreikiai yra skirtingi. Galų gale, kiekvienas einame per skirtingus gyvenimo etapus. Vienu gyvenimo etapu reikia aktyviai pagyventi mieste, kitu – ramiai atrasti save kažkokioje naujoje aplinkoje. Aišku, aš nesu idėjos, kad reikėtų kažkur vienam užsidaryti kalnuose, šalininkas. Man labai patinka grįžti į miestą, organizuoti renginius, skaityti paskaitas.

Grįžkime prie gyvenimo kaime. Jūs organizuojate bendruomenės veiklą, vyksta įvairūs susirinkimai ir pan. Ką ten veikiate?

Pirmiausia, kiekvienas kuria savo erdvę. Tai reiškia, kad užsiima žemdirbyste, sodina daržą, sodą. Mūsų tikslas yra užsiauginti savo ekologiškų daržovių, maisto produktų tiek, kiek tai yra įmanoma neperlaužiant savęs. Kad būtų galima turėti kažkokią nepriklausomybę tiek nuo mamos „Maximos“, tiek apskritai, netiesiogine kalba sakant, nuo visų mūsų visuomenės cheminių elementų. (Šypsosi – red. past.) Ką dar veikia žmonės? Na, laisvu laiku – pagal poreikius: dainuojam, šokam, būnam gamtoje, keliaujam, medituojam. Kiekvienas turi kažkokią savo praktiką, ką jis mėgsta daryti.

Ar susirenka daug tokių žmonių?

Nepasakyčiau, kad Lietuvoje panašios eko bendruomenės yra labai populiarus ir masinis reiškinys. Teko lyginti statistiką. Jeigu palygintume su Rusija ar kitomis didesnėmis valstybėmis, Lietuvoje tas skaičius yra pakankamai neblogas. Vis dėlto negalime pasigirti, kad Lietuvoje eko bendruomenių judėjimas būtų stiprus. Tiesa, pastaruoju metu jis įgauna pagreitį ir plėtrą. Kiek girdėjau, atsiranda naujų žmonių, kurie jungiasi, plečiasi, galvoja kažką rimtesnio daryti, statyti. Kai kurie net pradeda mąstyti apie savo darželius, mokyklas, kad nereikėtų vaikų vežioti į miestą, su sava edukacijos programa ir pan.

Ar visa tai nepanašu į sektą?

Kas nepanašu į sektą? (Juokiasi – red. past.) Kiekvienas savo nuomonę turintis žmogus gali būti pavadintas sekta…

Na, vienas iš sektos požymių yra užsidarymas ir gyvenimas tik savo bendruomenės ribose. Jeigu jau galvojama apie savo darželius, o paskui mokyklą… Todėl ir klausiu.

Bet juk čia kaip tik ir daroma siekiant parodyti, pateikti kažkokią alternatyvą, kurią paskui visuomenė galėtų pasiimti. Juk žinome tiek ekonomikos, tiek meno dėsnius: kuo didesnė įvairovė, tuo visiems yra geriau. Negi mes norime, kad būtų tik valstybiniai darželiai ir mokyklos ir viskas pagal vieną kurpalių? Vieną kartą jau gyvenome tokioje sistemoje, kur viskas buvo vienoda ir žinome to rezultatus. Todėl, manau, kad tai kaip tik yra didžiulis gėris. Kuo daugiau bus įvairesnių sistemų, įvairesnių mokyklų ir bendruomenių, tuo didesnį spektrą ir paletę matys ir galės rinktis visuomenė ir iš to piešti naujomis spalvomis.

Užsiminėte, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių ateina į eko bendruomenes, nori ekologiškai gyventi. Ar nemanote, kad tai yra tiesiog mados klyksmas?

Iš dalies taip. Žmones bent jau šiuo atveju galima suskirstyti į mažiausiai tris grupes. Vieni taip elgiasi dėl mados ar todėl, kad reikia pasirodyti prieš kaimynus. Jie turi pinigų, kur nors eko bendruomenėje nusiperka ar pradeda statytis brangų namą. Kitą grupę sudaro bijantys, išsigandę, nuo kažko bėgantys žmonės. Tarsi bėga nuo miesto, bet ir kaime jiems yra blogai. Tai savęs ieškantys žmonės. Na, ir yra trečia grupė, gal ne visada didelė ir vyraujanti bendruomenėse, bet tai yra sąmoningi žmonės, kurie žino savo poreikius ir turi savo vertybes. Pavyzdžiui, žmogus mėgsta tylą, ramybę, artimus nuoširdžius kaimyninius santykius. Ne tuos, kai gyveni daugiabutyje ir nežinai, kas  gyvena dviem aukštais aukščiau ar žemiau ir nežinai net kaimynų vardų. Bendruomenėje to nėra, ten visi artimiau bendrauja, padeda vieni kitiems padaryti kažkokius darbus, kartu švenčia.

Komunizmas? (Šypsosi – red. past.)

Komunizmą suprantu šiek tiek kitaip, kai viskas yra bendra ir visų. Galiausiai tai iššaukia žmonių gobšumą ir prasideda betvarkė. O čia yra bendra žmonių idėja ir bendra veikla, tačiau turtas, nuosavybė nėra bendra. Ir nėra komunizmo pavojaus, kad pradėsiu neprižiūrėti, naudoti, savivaliauti, vogti sau tai, kas yra bendra. Kai žmogus turi savo namą, žemę, jis tuo rūpinasi ir nelenda į kito privačią nuosavybę peržengiant sveiko proto ribas.

Jūs taip idealistiškai kalbate apie eko bendruomenes. Tačiau turbūt juk ir ten būna pykčių, nesutarimų, konfliktų?

Taip, kaip ir bet kur, kai susirenka skirtingi žmonės. Apskritai ten, kur susirinko trys žmonės, anksčiau ar vėliau bus kažkokia diskusija.

Užtenka dviejų, nebūtinai trijų…  (Šypsosi – red. past.)

Taip, užtenka mūsų dviejų. (Šypsosi – red. past.) Viskas priklauso nuo to, kokios žmonių vertybės ir kaip jie sugeba bendrauti. Yra tokių bendruomenių, nereklamuosiu jų, kur žmonės yra gana stipriai apsipykę, turėjo kažkokių problemų, neaiškumų. Nemanau, kad labai miela gyventi, kai kaimynai tarpusavyje kariauja. Kaip ir perkant butą, taip ir renkantis bendruomenę, kurioje norėtum kažkur gamtoje gyventi, reikia labai gerai susipažinti su kaimynais, paklausinėti, sužinoti priešistorę, į kokį bendravimą tai linkę žmonės. Svarbiausia, kokios yra jų vertybės, kad paskui nereikėtų per tvorą kariauti.

Kaip manote, ar Lietuvoje eko judėjimas ir gyvenimas panašiose bendruomenėse, bėgimas iš miesto į kaimą ateityje stiprės? O gal tai tik laikinas reiškinys?

Geras, bet tuo pačiu sunkus klausimas… (Šypsosi – red. past.) Dabartinės tendencijos rodo, kad pastaruosius dvejus trejus metus šis procesas stiprėja. Ar ši tendencija išliks ilgoje perspektyvoje? Sunku pasakyti. Tačiau visgi, manau, kad išliks, nes kai kuriose bendruomenėse, kai žmonės susitvarko, jose gyventi tampa maloniau ir kiek pigiau nei mieste. O taip pat ir sveikiau, kadangi ekologija įgauna vis didesnį pagreitį ar madą, kaip mes jau šiek tiek kalbėjome. Iš kitos pusės, tokios bendruomenės tampa tarsi alternatyva  įprastam gyvenimo būdui – ne tik ekologiškam, bet kartais ir pigesniam. Žinant šiuolaikinius naftos ir kitus resursus, nuolatinį sąskaitų augimą mieste, ilgoje perspektyvoje aš tokias bendruomenes matau kaip tam tikrą alternatyvą brangiam miestui. Remiantis tuo bei brangstančia sveikatos aptarnavimo sfera, o sveikas gyvenimo būdas tokiose bendruomenėse gerokai lengvesnis, yra galimybė auginti savo maistą, kvėpuoti geresniu oru, aktyviau judėti, manau, kad šios bendruomenės turi perspektyvą augti. Tačiau tai tik mano subjektyvi ir spekuliatyvi teorija.

Dėkoju už pokalbį.
Šaltinis: http://www.ivesti.lt/virginijus_savukynas/straipsniai/d_razauskas_eko_bendruomenes_alternatyva_gyvenimui_mieste/

Dvasinė ekologija

Ko reikia žmogui, kad jis būtų laimingas? Kur ramybės ir džiaugsmo šaltinis? Kas gali patenkinti mūsų vidinius poreikius? Ar galima atsakyti į šituos klausimus? Ir koks tada atsakymas.

Manau, kad atsakymas yra ir tai galima įvardinti, kaip Dvasinė ekologija. Kodėl atsakymas, toks keistas ir ką tai reiškia pabandysime trumpai išsiaiškinti.

Žmogui, kad jis jaustųsi laimingas reikalingas laimės šaltinis. Bėda ta, kad šaltiniu mes dažniausiai norėdami būti laimingi ir įtakojami proto pasirenkam išorinius dalykus. Tai reiškia savo laimę sutapatinam su išoriniais šaltiniais, kaip darbas, visuomeninė padėtis, pinigai, vartojimas ir pan. Tačiau, toks laimės šaltinis, tik kita kančios forma, nes jis laikinas. Kaip sakė A. Einšteinas – šioje visatoje pastovus vienintelis dalykas, nuolatinė kaita. Žmogus, kai jį valdo neramus užgaidų kontroliuojamas protas negali matyti ir suprasti savo giluminių sielos poreikių. Bandant pasitenkinti ir pasiekti laimę išoriniais šaltiniais, anksčiau ar vėliau patiriama nusivylimas ir kančia. Kai žmogus kažko labai ilgai ir intensyviai siekia ir tiki jog tai jam suteiks laimę jis prisiriša prie išorinių laimės šaltinių, kurie nieko bendro neturi su tikrais jo vidiniais poreikiais. Galų gale pasiekus savo tikslą džiaugsmas trunka labai trumpai, o po iškyla baisus klausimas. Ir tai viskas? Tiek metų siekiau to (diplomo, darbo, vyro, namo ir pan..) ir tai viskas? Visa laimė? Tie, kas esat patyrę šitą jausmą suprantat apie ką aš kalbu. Tą beviltišką padėtį, kai gauni viską apie ką svajojai ir pasirodo tai greit nebeteikia jokios laimės.

Norint siekti ir pasiekti laimės, kuri būtų pastovi ir patenkinanti iš esmės būtina atrasti savo tikrus giluminius poreikius. Ir jų tikrai mes nerasim televizijos reklamose ar žurnalų puslapiuose. Dirbti teks su savimi ir ieškoti savyje. Kas daugumai žmonių yra jau pats savaime verčiantis iš kojų procesas. Dažnai mes labiausiai bijome pažinti save. Turbūt intuityviai jaučiame, kad galime viduje rasti visokio gėrio, kuris gali mums ir nepatikti. Ir tai tiesa. Visi mes turim juodą dėžutę viduje. Tai reikia pripažinti ir iš ten į dienos šviesą ištraukti savanaudiškumą, egoizmą, pavydą, pyktį, abejingumą ir kitas grožybes. Kol mes jų neiškelsime iš dugno ir neišdėliosime dienos šviesoje nėra galimybės pamatyti tikrą save ir rasti savo vidinius poreikius, kurie guli ant juodos dėžutės dugno.

Vadinasi norint tapti laimingu pirmiausia reikia pažinti save. Tačiau to negana. Norint, kad pasaulis taptų aplink gražus ir žydintis iš vidaus patys turim tapti tokiais. Neužtenka išdėlioti ant prekystalio savo ydas ir minusus. Su jais reikia kasdien dirbti, kad būtų galima atlaisvinti vietą. Tada ant prekystalio galės gulti šypsenos, džiaugsmo ir susitaikymo ašaros, draugų laiškai ir ramus, bei svaiginančiai palaimingas širdies plakimas. O, kad visai tai pas mus atsirastu pirmiausia reikia ramaus proto. Proto, kuris suvokia, kur yra laimės šaltinis ir supranta kasdienio darbo su juo svarbą. Visos tautos, nuo seno mūsų pasirinkimui, raminti protui ir harmonizuoti jausmams turi savo puikius metodus. Tai malda, meditacija, mantros ir t.t.. Kaip rodo moksliniai tyrimai, norint, kad darbas su savimi duotu rezultatus svarbu vienas dalykas – nuoširdumas. Nenuoširdi malda, kuri nesuminkština Jūsų širdies, neduos rezultatų psichikoje.

Taigi svarbiausiu faktoriumi siekiant laimės tampa širdies švara – nuoširdumas, o tai ir yra dvasinė ekologija. Laimingi žmonės daugiau šypsosi ir mažiau vartoja, bei serga. O, kas nenori būti laimingas? Lengva. Tik su viena sąlyga, jog Jūs pasiruošęs sumokėti kainą. O ji daugelį gąsdinanti. Teks atsisakyti savo puikybės, išdidumą, ego, taip pamėgtų apkalbų, keršto. Ir negano to kasdien skirti truputi laiko proto nuraminimo praktikai. Dantis valome kasdien, o kodėl svarbiausias organas smegenys, tokio mūsų dėmesio nesusilaukia. Protą raminančios ir valančios kasdienės praktikos šiuolaikiniame informacijos lavinos amžiuje yra būtinos. Būdų, kaip valytį protą daug ir čia kiekvienas gaus ieškoti pats. Buda sakė – kelių yra tūkstančiai, kiekvienam savas. Tie kas ieško ras.

Gerų paieškų ir ramaus proto.

 

Visos Dariaus paskaitos, muzika ir knygos parsisiuntimui

 

Paskaitų kiTaip garso įrašai parsisiųsti čia:

Mantros, muzika ir meditacijos čia:

Filmas apie ekobendruomenes “A new we”

 

 

Paskaita apie tikslų siekimą arba „Aš Visiems Linkiu Laimės“

Vitalijus on Lapkričio 23rd, 2011

 

„Svajonių išsipildymo link“„Svajonių išsipildymo link“

Lapkričio 17-ąją – Tarptautinę studentų dieną – dvi jaunimo organizacijos: „I Seek More“ ir „Unusual Projects“ visus Kauno studentus bei moksleivius kvietė į +paskaitas saviugdos bei asmeninio tobulėjimo tema. „Unusual Projects“ į pagalbą pasitelkė lektorių Darių Ražauską – paskaitas, seminarus bei įvairius užsiėmimus vedantis vyriškis renginio dalyvius pakvietė žengti keliu „Svajonių išsipildymo link“.

 

Atsisakyti svajonių – tabu

Kiekvienas mūsų turime svajonių ar pomėgių, kurie laikui bėgant tampa mūsų gyvenimo „varomąja“ jėga. Besimokydami mokykloje, galime džiaugtis laisvalaikiu ir laiką leisti be įsipareigojimų, tačiau didesni pokyčiai prasideda vienuoliktoje – dvyliktoje klasėje. Dauguma svarsto, kur studijuoti, kokią studijų programą rinktis ir galiausiai, rinktis tai, ko noriu Aš, ar tai, ko nori mano Tėvai..? D. Ražauskas tikina – negalima nepaisyti savo norų. Pasirinkę specialybę, kuri jūsų nedžiugins ir bus neįdomi, užkirsite kelią savo profesiniam bei asmeniniam tobulėjimui. Net būdami gerai apmokami specialistai, neturėsite užsidegimo tolimesniems darbams, tuo tarpu, atlikdami veiklą, kuriai jaučiate pašaukimą, galėtumėte sėkmingai kilti karjeros laiptais ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Šį teiginį lektorius pagrindė asmeniniu pavyzdžiu – įgijęs vadybos ir firmų organizavimo magistro laipsnį, jis savo gyvenimo paieškų kelyje išbandė įvairiausias veiklas: nuo boulingo mechaniko, statybų sargo, pagalbinio darbininko iki brokerio, žurnalisto, naktinio klubo direktoriaus. Šiandien vyriškis sakosi radęs tikrąjį savo pašaukimą – į jo vedamas paskaitas ir mokymus susirenka šimtai žmonių, ieškančių savirealizacijos galimybių.

Pirmąjį žingsnį žengti per 24h

„Nuo rytojaus mažiau valgysiu ir rytais bėgiosiu, o nuo Naujųjų metų mesiu rūkyti“ – tokį ir panašius pažadus kiekvienas esame davę sau bent kartą gyvenime. Dalį jų pasiryžtame išpildyti, dalis taip ir lieka tik žodžiais ir įsivaizduojamais rezultatais mūsų mintyse. „Svajojate būti Lietuvos prezidentu? Puiku! Nesakykite, kad tai – neįmanoma, tiesiog ženkite pirmąjį žingsnį“, – sako Darius Ražauskas. Užsibrėžus bet kokį tikslą, lemiamą įtaką jo įgyvendinimui daro pirmosios 24 valandos – per jas turėtumėte padaryti kažką, kas įtvirtintų jūsų siekį. Jei planuojate pradėti bėgioti, nusipirkite naujus sportbačius, jei norite tapti prezidentu – įsirašykite į jums ideologiškai priimtinos partijos sąrašą, o jei norite tapti kulinaru, tiesiog nusipirkite gražią prijuostę. Taip jūsų pasąmonė gaus signalą, jog jūs kryptingai žengiate savo tikslų link ir trauktis galimybės nebėra.

Svajonės – tiesiai į dangų

Senovės lietuviai svajonių išsipildymą siedavo su paparčio žiedo radimu, o visame pasaulyje svajonių išsipildymą simbolizuoja žvaigždės. Rytų Azijos šalyse žmonės savo svajones paleidžia į dangų – jų simbolis – dangaus žibintas. Tiesa, prieš atgaudamas savo pradinę paskirtį, dangaus žibintas buvo naudojamas įvairioms reikmėms – kiniečiai juos naudojo kaip komunikacijos priemonę – įspėjamąjį signalą, apie artėjantį pavojų, o Antrojo Pasaulinio karo metu buvo naudojamas ginklas, savo struktūra labai panašus į Dangaus žibintus.

Paskaitos pavadinimas „Svajonių išsipildymo link“ slėpė Unusual Projects dovaną visiems renginio dalyviams. Visų žmonių norai buvo surašyti ant lapelių, pritvirtinti prie dangaus žibintų ir paleisti į dangų. Organizatoriai tikisi, jog liaudies posakis „tiesiai Dievui į ausį“ vėsų lapkričio vakarą buvo ne tik metafora –  Unusual Projects komanda linki visų renginio dalyvių norų bei svajonių išsipildymo!

Pasak Dariaus Ražausko, svarbiausia gyvenime – mąstyti teigiamai. Pozityvus mąstymas traukia pozityvius veiksmus bei įvykius, todėl vertėtų nepasiduoti rudeninei depresijai ar tiesiog liūdesio akimirkoms. Kasdien turime kartoti mantrą – garsiai, tyliai, per miegus ar naktį pažadinti iš gilaus sapno – aš visiems linkiu laimės!

 

Į kaimą persikėlęs D.Ražauskas: „Esu dėkingas miestui už tai, kad parodė, kaip gyventi nenoriu“

Kaune gyvenęs 26 metų Darius Ražauskas prieš metus naktinio klubo vadovo kėdę iškeitė į gėlėtas Dzūkijos pievas. Metęs darbą ir patogų gyvenimą mieste, vaikinas išvažiavo gyventi į kaimą. Čia jis kol kas neturi net nuolatinės pastogės ir miega dažniausiai tiesiog pievoje po atviru dangumi, tačiau Darius tikina, kad yra laimingas ir laisvas.

Vytauto Didžiojo universiteto vadybos ir firmų organizavimo magistras, naktinio klubo direktorius. Taip dar prieš metus apie save galėjo sakyti D.Ražauskas. Dabar jaunas vaikinas prisistato kaip žaliavalgių ekologinės bendruomenės narys, laisvai samdomas mokytojas, savęs ieškotojas.

„Gimiau ir užaugau Mažeikiuose. Esu tikras miesto vaikas, augęs ant betono, daugiabutyje. Tik vasaras leisdavau pas močiutę kaime. Baigęs mokyklą išvažiavau studijuoti į Kauną. Studentaudamas dirbau nekilnojamojo turto brokeriu ir žurnalistu, vasaromis vykdavau į Airiją padirbėti statybininku“, – pasakoja Darius apie tuos metus, kai gyveno daugeliui įprastą gyvenimą.

Tačiau mieste Darius nesijautė laimingas. Naktinis darbas ir nuolatinis stresas pradėjo gadinti sveikatą. Prieš metus vaikinas iš Kauno persikėlė gyventi į Ročkių kaimą Lazdijų rajone.

Dabar po savo pievą braidantis vaikinas rodo paties užaugintus agurkus, kopūstus, žydinčius moliūgus. Daržovių jis nė karto nelaistė, netręšė ir neravėjo.

– Kaip atsitiko, kad atsiradote čia, Dzūkijos pievoje?

– Viso gyvenimo sutapimai lėmė, kad atsiradau čia. Vaikystėje buvau ligotas vaikas, dažnai sirgdavau. Kamavo įvairios ligos: nosies, gerklės, bronchų, plaučių uždegimai ir epilepsija, galvos svaigimas.

Tradicinė medicina negelbėjo. Tėvai, norėdami man padėti, pradėjo mane vedžioti pas ekstrasensus, bioenergetikus, ezoterikus ir žolininkus. Per pusę metų jie mane pastatė ant kojų.

Neturėjau vaikystės, iki pat paauglystės nuolat sirgdavau. Sėdėdavau prie lango ir žiūrėdavau, kaip vaikai kieme žaidžia, ir man būdavo liūdna. Tačiau dėl to aš išsiugdžiau visai kitus gabumus – vaizduotę ir kūrybiškumą. Gulėdamas lovoje mintyse kurdavau filmus, piešdavau skraidančius miestus ir svajodavau.

Dabar aš matau, kad laki mano vaizduotė padeda man gyvenime siekti tikslų. Šiuo metu rašau knygą ir tas kūrybiškumas labai padeda.

Per netradicinę mediciną aš susipažinau su daug netradicinių žmonių, kurie kitaip mąsto ir kitaip mato pasaulį.

Dabar jau daugelį metų nesu sirgęs jokiomis peršalimo ligomis – praktiškai nuo tada, kai nustojau vartoti vaistus. Kas kelerius metus vis susergu gripu, nes jo virusas vis mutuoja, bet ir susirgęs nevartoju vaistų, tiesiog guliu lovoje, medituoju, geriu arbatą su medumi. Aš tiesiog persergu, ir organizmas įgauna imunitetą.

– Kaip vaikystėje įsivaizduodavote savo ateitį?

– Vaikystėje nemačiau prabangos, tėvai gyveno kukliai. Todėl galvodavau: „Va, kai užaugsiu, tai prasigyvensiu.“ Man buvo užsikodavusios netikros vertybės.

Atvykęs į Kauną norėjau kuo greičiau susirasti naujų draugų ir linksmai pagyventi. Juk vaikystėje buvau ligotas, kompleksuotas vaikas. Norėjau atsigriebti. Prasidėjo draugai, vakarėliai, alkoholis, cigaretės.

Dar studijuodamas gavau gerą darbą, kortelę su užrašu „direktorius“, valdžią. Naktinio klubo vadovo kėdė iš pradžių man patiko. Juk kai esi jaunas, nėra didesnio malonumo, kaip kontroliuoti vakarėlį, į kurį visi nori ateiti. Gali jaustis tarsi Dievas: tą įleisti nemokamai, ano visai neįleisti. Gavau daug dėmesio, garbės, pinigų.

– Kodėl viso to atsisakėte?

– Atsisakiau gyvenimo mieste, gero darbo, gero atlyginimo, nes tai man nesuteikė pasitenkinimo ir silpnino sveikatą. Supratau, kad toks gyvenimo būdas prieštarauja mano vertybėms.

Dirbdamas naktinio klubo direktoriumi pajutau, kad mano darbas nėra prasmingas, nedarau žmonijai nieko gero.

Stresas, darbas naktimis pakenkė sveikatai. Todėl pradėjau domėtis žaliavalgyste – valgyti termiškai neapdorotą maistą. O mieste tai daryti yra sunku.

Be to, perskaičiau V.Megre knygą „Anastasija“. Joje ir kitose to paties rašytojo knygose pateiktos idėjos apie žmogaus ir gamtos ryšį man patiko.

– Kodėl nutarėte įsikurti Lazdijų rajone?

– Kartu su bendraminčiais iš Kauno „Anastaziukų“ klubo kurį laiką ieškojome ekobendruomenės, kurioje galėtume įsigyti žemės ir gyventi. Norėjome, kad būtų graži gamta, gera bendruomenė ir gera žemė. Radę Ročkiuose besikuriančią ekobendruomenę nudžiugome: ir vieta graži, ir žemės kaina įkandama. Kai mums pasakė, kad žemės hektaras kainuoja 3 tūkst. litų, net žagtelėjome. Ekobendruomenėse prie Vilniaus žemės hektaras kainavo 100 tūkst. litų. Tad nedelsėme ir nusipirkome.

Šiuo metu kaimynystėje yra 11 besiformuojančių sodybų. Ročkių ekobendruomenė yra viena jauniausių, kitos panašios bendruomenes, įsikūrusias jau prieš 8–9 metus.

– Ką veikėte persikėlęs į kaimą?

– Išvažiavęs iš miesto sodinau daržoves, medžius, padėjau kaimynams statyti namą. Normalaus žmogaus supratimu, aš nieko nedariau, tačiau man atrodo, kad dariau labai daug. Juk sodinau medžius, kurių vaisius valgys mano anūkai ir anūkų anūkai.

Kitais metais planuoja pasistatyti sodybą, o kol kas gyvenu po atviru dangumi, kartais nakvoju laikinoje pašiūrėje arba pas kaimyną.

– Ar nepasiilgdavote miesto patogumų?

– Mieste per daug streso, triukšmo, nesveiko maisto, per daug nuolatinio bėgimo, rėkimo, nešvaraus oro, nešvaraus vandens. Visada buvau gamtos vaikas, vasaras leisdavęs pas močiutę kaime. Man visada patiko žydras dangus, pušys, grynas oras, laisvė.

Gyvendamas mieste vis galvodavau: negi aš dabar visą gyvenimą taip ir gyvensiu, dirbsiu nuo aštuonių iki penkių, tam, kad užkalčiau pinigų ir atiduočiau paskolą, už kurią nusipirkau blokinę dėžutę, kurioje gyventi labai nesveika. Negi tai viskas, ką aš galiu gauti šiame gyvenime?

– Kuo ekobendruomenė skiriasi nuo kaimo?

– Tradicinis kaimas man asocijuojasi su sunkiu darbu, alkoholiu ir daržais. O ekobendruomenė – tai puikus gyvenimas, linksmi žmonės, bendraminčiai, saugumo jausmas, tarpusavio pagalba.

Pavyzdžiui, pradedi statyti namą. Kaime gal ir vargtum vienas visą laiką, o čia nespėji nė mirktelėti, jau susirenka į pagalbą kaimynai ir darbai atliekami dešimt kartų greičiau. Po darbų pasiimame arbūzą, suvalgome, pašokame, padainuojame ir išsiskirstome.

Gyvenant bendruomenėje taupomi pinigai. Pavyzdžiui, statant namus reikalinga betono maišyklė. Vienam žmogui ją pirkti būtų brangu, o ir prireikia jos retai. Mes susimetėme po šimtą ar du šimtus litų ir nusipirkome maišyklę. Taip pat nusipirkome priekabą, gerą žoliapjovę. Už tūkstantį litų, kuriuos būčiau išleidęs gerai žoliapjovei, nusipirkau dešimt reikalingų įrankių. Tai ir yra bendruomenės galia.

– Ar persikėlęs gyventi į kaimą pasijutote laimingesnis?

– Išvažiuoti gyventi į kaimą svajojau kelerius metus. Kaime aš jaučiu laisvę, galiu mėgautis švariu vandeniu, grynu oru, jaučiuosi energingesnis ir sveikesnis. Vasarą rytais girdžiu gervių klyksmus, galiu vaikščioti po pievas, žiemą galiu maudytis sniege nuogas.

Mane žavi bendruomeniškumas, kai visi vieni apie kitus daug žino, vieni kitiems padeda.

Mieste žmonės labiau linkę konkuruoti. Kad išliktum, turi įrodyti, kad esi geriausias. O čia niekam neįdomu, ar tu esi geriausias, ar blogiausias, čia visiems svarbu, kad tu esi žmogus ir kad tu parodai savo žmogiškumą, parodai kitiems savo širdį.

Kaime gyventi daug pigiau. Čia nereikia mokėti už šildymą, už vandenį, nereikia mokėti už daugelį dalykų, už kuriuos reikia mokėti mieste. Čia gali savo žemėje užsiauginti sau daržovių, gali pats pasistatyti sau namą.

– Grįžti gyventi į miestą turbūt nebeplanuojate?

– Miesto visai nepasiilgstu. Ten važiuoju tik vesti paskaitų. Tačiau miestas man davė daug. Supratau, kas yra stresas, pinigai. Supratau, kad visa tai gavęs nesijaučiu laimingas, kad svarbiausia yra ramybė.

Gyvendamas mieste jaučiausi sistemos dalimi, o gyvendamas kaime jaučiuosi gamtos dalimi, jaučiuosi žmogumi. Čia jaučiu tikrumą. Pasodinau gilę ir matau, kaip iš jos išauga ąžuolas.

Kai gražus oras, miegu tiesiog lauke. Matau, kaip danguje krenta žvaigždės, o rytą pabundu su pirmaisiais saulės spinduliais, išsivolioju rasoje, išsimaudau tvenkinyje ir veikiu, ką noriu. Jaučiuosi gyvas.

– Kodėl, jūsų manymu, žmonės keliasi gyventi į kaimą?

– Pirmiausia turbūt todėl, kad žmonės darosi sąmoningesni, jie vis labiau rūpinasi sveikata, tuo, ką valgo, ką geria, kur gyvena. Ekologija tampa mada. Žmonės supranta, kad sveikata yra pats brangiausias turtas. Manau, kad ateityje ji taps dar brangesnė tiesiogine prasme, nes daugelyje šalių medicinos įstaigos tampa privačios.

Kiti žmonės tiesiog siekia gyvenimo kokybės. Vietoj miesto triukšmo, jie renkasi ramybę, žvaigždes, gerves, pušų ošimą.

Yra žmonių, kurie į kaimą persikelia dėl baimės. Jie bijo netikrumo, bijo, kad žmonių sukurta ekonomikos sistema gali žlugti ir tuomet miestus apims chaosas. O kaime gyvenantis žmogus nepražus – maisto užsiaugins, namą pasišildys malkomis ir jam nerūpi, kaip kyla naftos kainos ir kaip brangsta šildymas.

 

 

Lina Mustafinaitė
2011-08-26

 

 

Straipsnis: Prisipildyti DŽIAUGSMO IR ŠILUMOS

“Laimės mokytojas, švenčių vedėjas, lektorius, eko bendruomenės narys. Žmogus.” – taip save pristato Darius Ražauskas.  O užkalbinau jį ne be reikalo.  Šiuo metu (2011 m. rugsėjis) kaip konsultantė dalyvauju tarptautiniame projekte “Maratonas”, kurio tikslas yra padėti dalyviams teisingai suformuluoti savo tikslus ir sukurti savyje motyvaciją tikslams pasiekti.  O Darius Ražauskas kaip tik yra vienas iš nedaugelio man žinomų žmonių, kuris jau šiandien ryškiai mato savo ateitį ir yra pilnas energijos įgyvendinti tai, ką sumanęs.  Neabejoju, kad savo jis pasieks. Todėl ir sumaniau pakalbinti Darių apie jo gyvenimo tikslus.

Linga Švanienė: Labas, Dariau! Tai, kad noriu tave pakalbinti, yra neatsitiktinai.  Daug jaunų žmonių yra nusivylę gyvenimu, nežino, ko nori, kur eina. Nemažai iš jų klimpsta į alkoholį ar net narkotikus.  Net ir tie, kurie kremta mokslus, dažnai neįsivaizduoja, koks bus jų gyvenimas, pabaigus universitetą ar institutą. Ir štai tokioje situacijoje pamatau žmogų, kuris ne tik žino, ko nori ir kur eina, bet ir ryžtingai siekia savo tikslų.  Papasakok, Dariau, apie savo tikslą. O gal net kelis tikslus.

Darius Ražauskas: Mano tikslai… Geras klausimas. Artimiausias tikslas – pabaigti rašyti savo knygą. Joje bus mano paskaitų medžiaga (nuo sėkmės psichologijos iki šiaudinių namų, žaliavalgystės ir Lietuvos ekobendruomenių). Taip pat šiuo metu padedu kaimynui statyti namelį. Abu nesam statybininkai, todėl mums viskas nauja, įdomu, o tuo pačiu ir -iššukis. Kai statai savo pirmą namą, mūriji pirmą sieną, keli pirmas gegnes, apima įdomus jausmas. Supranti, kad jei nemokėdamas gali pastatyti namą, tuomet tu iš esmės gali viską.

Mano kelias link dabartinės veiklos, paskaitų ir seminarų vedimo nebuvo lengvas. Skaitytojai, kuriems įdomu, mano trumpą biografiją gali rasti mano svetainėje www.esujums.lt Mieste patirti išbandymai ir pačios įvairiausios veiklos, bei supratimas, kad civilizacija kaip pati tokia be sąmoningumo niekur neveda, davė man energijos ir ryžto viską kardinaliai gyvenime keisti ir pačiam tapti savo likimo kalviu. Niekas už mus pačius mūsų gyvenimo nuostabiu nepadarys.

L.Š: Labai patiko tavo „Jei tu nemokėdamas gali pastatyti namą, tai tu gali viską“.  Jaučiu, Dariau, tavyje energiją, kad tu iš tiesų gali viską. Kadangi užsiminei apie artimiausius tikslus, tai klausimas susijes su vienu  iš jų – ką tau duos knygos parašymas?

D.R.: Visus tikslus pirmiausia aš matuoju trim kriterijais: ar tai mano širdies (ne proto) tikrasis troškimas, ar tai papildys ir pagražins mano aplinką ir duos naudos mane supantiems žmonėms ir ar tai naudinga žemei. Medituoju, stengiuosi išgirsti vidinį intuicijos balsą ir, peržvelgęs kūno pojučius, bandau pajusti atsakymus. Ne sugalvoti protu, o pajusti.

Ką man duos knygos parašymas? Gal neduos, o jau davė (žinoma dar ir duos). Pirmiausia tai – saviraiška ir savo minčių perteikimas žmonėms. Ne visi gali atvykti į mano paskaitas ir seminarus Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, todėl knyga, į kurią sudėsiu visų paskaitų ir savo filosofijos žinias, pirmiausia bus naudinga žmonėms, keičiant pasaulėžiūrą ir ieškant naujų kelių ar įkvėpimo. Vidinis noras rašyti knygą atsirado ne tik iš noro pasidalinti mintimis ir idėjomis, kurios, žinoma, nebūtinai yra teisingos, bet ir dėl jausmo, kad knyga padės man geriau ir greičiau pasiekti žmones ir platesnes auditorijas, taip pat palengvins tolimesnį žinianešio kelią. Mane supantiems žmonėms tai turėtų duoti teigiamą postumį. Jei žmonės pasinaudos ekobendruomenių, šiaudinių namų, žaliavalgystės, alternatyvios humanistinės pedagogikos ar sąmoningumo įdėjomis, manau, žemei ir mums visiems kaip sociumui nuo to bus tik geriau. Tiesa, aš visada pabrėžiu, kad vienos tiesos nėra. Visos mano ir kitų autorių idėjos atitinkamom aplinkybėm gali būti “neteisingos”, o jei jos bus pritaikytos dogmatiškai ar be saiko,  netgi kenksmingos. Todėl visada paskaitų dalyvius skatinu mąstyti ir patiems ieškoti atsakymų. Tik pradėjęs savarankiškai mąstyti ir atsisakęs visuomenės šablonų žmogus gali padaryti kitokias išvadas, o tada imtis kitų veiksmų ir gauti naujus rezultatus.

Žmogus yra nuostabus kūrinys. Jis kompleksiškas.  Mes mėgstam viską skaidyti ir aiškinti labai paprastai. Nevisada taip yra. Manau, kad žmogus – tai ne tik 55 milijardų ląstelių rinkinys, bet kur kas daugiau. Mintys (protas) ir intuicija, vidinis ar širdies balsas sudaro žmogaus pagrindą, kurį galima suvokti. O toliau slypi dar daugiau dalykų, kuriuos labai įdomu atrasti ir stebėti.

L.Š: Saviraiška, be abejo, yra labai svarbu.  Kartu girdžiu, kad tau rūpi perteikti tai, ką žinai, ką galvoji ir jauti, paraginti žmones ieškoti savęs ir gyventi savo gyvenimus.  Tai jau darai savo paskaitų metu, kalbėdamas per masinės informacijos priemones, neužilgo bus knyga.  Kaip suprantu, tai dabartis ir artimiausi planai, tačiau esu tikra, kad, net pasilikdamas sau laisvės keistis, įsivaizduoji ir tolimesnį tikslą, o tai, ką išvardinai – tik laipteliai į JĮ.  Kas toliau?

D.R.: Tolimesni tikslai (materialūs) – įsteigti alternatyvios edukacijos bendruomenės mokyklą, vėliau – laimės ir sveikatos universitetą, o kitais metais – pasistatyti savo šiaudinį namą. Šiek tiek tolimesniuose planuose yra noras pabūti pribuvėjos padėjeju priimant vaikus šeimose, kuriose nėra tėčio (dėl energetinio balanso įvedimo gimimo momentu). Be to artimuose planuose yra mūsų ekobendruomenės seminarų – konferencijų – bendruomeninio pastato statyba.  Čionai kviesime įdomius Lietuvos ir užsienio lektorius, rašytojus, jogus, žolininkus ir, žinoma, patys skaitysime paskaitas ir vesime praktikas.

Žinoma, galutinis tikslas – tai proto ir sielos harmonija. Arba ramus protas ir grakščiai vykstantis gyvenimas, kuriame tu esi daugiau stebėtojas, nei vykdytojas, nes jei esi harmonijoje su aplinka ir visata, viskas vyksta gražiai, sinchroniškai, beveik be jokių regimų tavo pastangų. Laidyje tai vadinama sutapimais, laiminga žvaigžde, laimės kūdikiu ir t.t.  Jokios mistikos čia nėra.  Tiesiog, kai tavo širdies biostimuliatoriaus (ląstelių sluoksnis) skleidžiamas koherentinis dažnis dera su visatos pulsu, viskas vyksta truputį kitaip.

Jei trumpai. Laimę atrodo jau liečiu ir suprantu, kad ji – manyje. Ji visada mumyse. Ne daiktuose ar išorėje, o viduje. Norisi pilnai susilieti su širdies balsu ir gyventi sąmonės būsenoje su nuolatiniu pajautimu “čia ir dabar”. Mes nepastebim šios akimirkos laimės ir grožio, nes turim perdaug norų, prisirišimų, planų ir įsivaizdavimų, kaip turi būti. Bet kai tai gaunam, retai tesijaučiam laimingi. Tai nėra tikrosios mūsų vidinės vertybės. Jos įprogramuotos aplinkos, tėvų, sociumo, civilizacijos, medijos, tv ir t.t… Širdies arba sielos norai ir troškimai tikrai neturi nieko bendro su naujais Danijos batais, Snickers šokoladukais, godumu pinigams (tai tik popieriukai -  įrankis, ne vertybė) ar nauju Mersedesu. Žinoma, aš gal kiek persūdau, vienos tiesos nėra. Kiek žmonių tiek ir pasaulėžiūrų, ir tai yra nuostabu. Mes skirtingi, todėl pasaulis turi progą keistis ir evolucionuoti :) . Ir nėra blogai ir gerai. Čia žmonių savokos. Jos netikros. Gamtoje yra gyvybė arba mirtis. Nuimkim raidę „M“, bus „Irtis“. Irti, mažėti, išsidalinti. Gyvybė ir mirtis yra pilnai ir visiškai susijusios. Mirtis yra pradžia kiekvienos naujos gyvybės. Tai amžinas ir nuostabus gamtos ciklas. Vidurinės būsenos nėra. Viskas gamtoje arba auga, arba irsta (miršta), net akmuo.

Tad, grįžtant prie tikslo. Šiame gyvenime norisi ne tik užmegzti tvirtą ryši su savimi ir laime viduje, bet ir augti. Augti ne kitų saskaita ar gamtos sunaikinimo ir vartojimo principu, o augti džiaugsme, viduje. Atrasti naują save, tapti kitokiu. Išsiugdyti naujas savybes, o paskui viską pakeisti. Gyvenimas – tai žaidimas. Labai, labai rimtas žaidimas daugumai. Manau, laikas atsipalaiduoti, nuimti reikšimingumą mūsų civilizacijoje ir pradėti ieškoti savo sąmonės ir sielos šaknų. Kol planeta žemė dar gyva :) .

L.Š.: Wow! Tavo tikslai net mane įkvepia.  Jaučiu juose daug energijos ir jau matau, kaip jie neša tave į ateitį.  Taip pat girdžiu, kad nori atrasti save naują, su kitomis savybėmis.  Kuo naujasis Darius skirsis nuo šiandieninio Dariaus?  Ką jis turės, ko tu neturi dabar?  Ką jis dar galės, palyginus su tavimi, jau šiandien suvokusiu, kad, jei galiu pastatyti namą, tai galiu viską?

D.R.: Manau, dabartinis nuo busimo Dariaus niekuo nesiskirs. Mes, kaip sakė Seneka, turim viską visada savyje. Mokymasis – tai atsiminimas, o ne išmokimas ląstelių lygyje. Visatoje egzistuoja holografinė sistema, t.y. visos visatos žinios yra kiekvienoje kūno ląstelėje. Kiekvienoje.. Sunku suvokti iš pradžių, bet taip teigia šiuolaikinis mokslas.

Viskas yra mumyse, mes tik truputį pamrišom, kas ir iš kur mes. Sistema ir aplinka mus apakino ir prikodavo svetimų tikslų, svajonių ir pasaulėžiurų. Kai gyvenam pagal svetimas vertybes, nerandam gyvenimo prasmės, laimės, sveikatos, nors gali atrodyti, kad viską pasiekėm. Taip kažkada buvo ir man.

O šiaip, bendrai kalbant, tai ateities nėra. Yra tik čia ir dabar. Viasada buvo ir yra tik ši akimirka. Viskas visada vyko tik dabar. Protas dažnai mus nuveda į ateitį arba praeitį. Tada nematom ir nesuvokiam šios akimirkos grožio, bei nepanaudojam jos efektyviai. Praleidžiam gyvenimo galimybes ir šansus, nes nesam susikoncentrave į momentą, kuris yra čia. Kaip sakė vienas amerikos filosofas, vienkartinės gyvenimą keičiančios progos pasitaiko, kažkur kas dvi savaites. Tai reiškia, kad gyvenimą galime keisti nuolat, tam reikia tik mūsų. Mūsų pastangų, o ne aplinkybių, politikų ar tinkamų šansų. Pastangu, t.y. minčių. Mūsų praeities mintys yra šiandienos rezultatas.

L.Š.: Tavo žodžiuose išgirdau savotišką prieštaravimą – sakai, kad būsimas Darius nuo šiandieninio niekuo nesiskirs, o kita vertus, pabreži būtinumą prisiminti tai, ką visada mokėjom, tik dėl iškreipto pasaulio ir savęs suvokimo esam primiršę. Isivaizduoju, kad naujasis Darius bus kur kas daugiau atsivėręs toms žinioms, kurios kol kas jame miega. Kokias žinias tu nori prisiminti ir, kaip manai, ką tau  duos šis atsiverimas?

D.R.: Žinios duoda ir duos daug, bet šiuo metu į jas nebesiorientuoju. Manau, intuicija ir vidinio balso pajutimas yra daug svarbiau. Viską, ką gyvenime pasiekiau, dažniausiai tai buvo ne logiški proto sprendimai, o intuicijos balsas, neturintis rodos jokio loginio pagrindo. Protas yra puikus, nuostabus įrankis, bet ne vairuotojas. Vairuoti turim mes, o ne protas. Labiausiai norisi prisiminti tikros meilės, kūrybos žinias, ryšio su augalais ir gamta paslaptis, tikros sveikatos, visatos ir minčių energijos sąmoningą suvokimą. Norisi būti savimi. Tikru savimi. Ir skleisti džiaugsmą su šviesa visiems.

L.Š.: Gražu matyti tavo šviesius tikslus, kuriais gyveni ir dosniai daliniesi su kitais. Tačiau sutirštinkim spalvas – tarkim, tau liko gyventi vieneri metai. Ką norėtum pasiekti per tuos metus?

D.R.: Kiekvieną dieną reiktų gyventi lyg paskutinę, tai aukščiausias, kaip aš vadinu, Dzeno lygis. Na bet paskutiniai metai – irgi puikus objektas diskusijai. Pirmiausia pabaigčiau, ką darau dabar, t.y. pabaigčiau rašyti  knygą, o tuomet  ir toliau ieškočiau savęs, stengčiausi kiekvieną dieną bent vieną žmogų padaryti laimingu, toliau dėstyčiau, vesčiau paskaitas ir savo besibaigiančiu gyvenimu (jei žmonės žinotų, kad man liko tarkim trys mėnesiai), savo optimizmu ir šypsena įkvėpčiau juos gyventi ir džiaugtis čia ir dabar. Tuo, ką jau turi, ir tuo, kad yra. Gyvenimas per trumpas pykti, teisti ir prisirišti prie išorinių laimės šaltinių, nes tai – tik kita kančios forma. Anksčiau ar vėliau išorėje esantis šaltinis išseks arba pasikeis.

Na, ir paskutiniais metais, dar kapsint paskutiniam laikui, būtų lengviau išjungti proto kontrolę ir baimes, nes jau vis tiek prarasti nebėra ką. Tiesiog kiekvieną akimirką daryčiau tai, ką nori širdis, nebegaiščiau laiko biurokratijai, sistemai, aplinkos keitimui. Nors ir dabar tam skiriu minimaliai dėmesio. Vaduovaujuosi principu, kad problemų nėra, yra tik situacija, kuriai mes prikabiname etiketes. Paskutiniais metais norėtųsi mesti visas etiketes ir pabūti tuščiam visą laiką, ir tuo metu prisipildyti natūralaus džiaugsmo ir šilumos.

L.Š.: Dariau, labai ačiū už interviu.  Tuo pačiu prašau nepadėti taško, nes dar norėčiau su tavimi pakalbėti apie meilę, apie pinigus, apie santykius su kitais, apie darbą ir misiją.

D.R.: Gerai, lauksiu kitų klausimų kitomis temomis :) .

Su Dariumi Ražausku (www.esujums.lt)
kalbėjosi
Linga Švanienė (http://neurokodas.weebly.com)
2011 m. rugsėjis.

We are what we eat

 

Nothing will benefit human health and increase chances for survival of life on Earth as much as the evolution to a vegetarian diet.  ~Albert Einstein

 

If slaughterhouses had glass walls, everyone would be a vegetarian.  ~Paul McCartney

 

I have no doubt that it is a part of the destiny of the human race, in its gradual improvement, to leave off eating animals, as surely as the savage tribes have left off eating each other….  ~Henry David Thoreau, Walden, 1854

 

Animals are my friends… and I don’t eat my friends.  ~George Bernard Shaw

 

“Thou shalt not kill” does not apply to murder of one’s own kind only, but to all living beings; and this Commandment was inscribed in the human breast long before it was proclaimed from Sinai.  ~Leo Tolstoy

 

To my mind, the life of a lamb is no less precious than that of a human being.  I should be unwilling to take the life of a lamb for the sake of the human body.  ~Mahatma Gandhi

 

I do not like eating meat because I have seen lambs and pigs killed.  I saw and felt their pain.  They felt the approaching death.  I could not bear it.  I cried like a child.  I ran up a hill and could not breathe.  I felt that I was choking.  I felt the death of the lamb.  ~Vaslav Nijinsky

 

We manage to swallow flesh only because we do not think of the cruel and sinful thing that we do.  Cruelty… is a fundamental sin, and admits of no arguments or nice distinctions.  If only we do not allow our heart to grow callous, it protests against cruelty, is always clearly heard; and yet we go on perpetrating cruelties easily, merrily, all of us – in fact, anyone who does not join in is dubbed a crank.  ~Rabindranath Tagore

 

As soon as I realized that I didn’t need meat to survive or to be in good health, I began to see how forlorn it all is.  If only we had a different mentality about the drama of the cowboy and the range and all the rest of it.  It’s a very romantic notion, an entrenched part of American culture, but I’ve seen, for example, pigs waiting to be slaughtered, and their hysteria and panic was something I shall never forget.  ~Cloris Leachman

 

A vegetarian is a person who won’t eat anything that can have children.  ~David Brenner

 

You put a baby in a crib with an apple and a rabbit.  If it eats the rabbit and plays with the apple, I’ll buy you a new car.  ~Harvey Diamond

 

Man is the only animal that can remain on friendly terms with the victims he intends to eat until he eats them.  ~Samuel Butler, Note-Books, 1912

 

One farmer says to me, “You cannot live on vegetable food solely, for it furnishes nothing to make the bones with;” and so he religiously devotes a part of his day to supplying himself with the raw material of bones; walking all the while he talks behind his oxen, which, with vegetable-made bones, jerk him and his lumbering plow along in spite of every obstacle.  ~Henry David Thoreau

 

Interviu (Unusual projects)

Darius Ražauskas: „Būk tuo pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje!“

Pasaulis nekenčia pokyčių, tačiau tai yra vienintelis dalykas,

kuris neša progresą.

Čarlzas Keteringas

Kiekvienas žmogus turi savo svajonių, o, jei sako, kad neturi, turbūt nesuklysime pavadindami jį melagiu. Vis dėlto, retas pasiryžta jas įgyvendinti – vieni laukia tam tinkamo ir patogaus meto, kiti baiminasi aplinkinių reakcijos, o treti abejoja, ar pokyčiai tikrai bus naudingi… Visi šie žmonės entuziazmo pasisemti galėtų iš Dariaus Ražausko – supratęs, jog esamas gyvenimo būdas jam nepatinka, vyriškis paliko vadovo pareigas Kaune ir išsikraustė į Ročkius. Eko bendruomenę, kurioje nėra direktorių, biržos maklerių bei nusistovėjusių visuomenės normų – Dariaus aplinkoje posakis „žmogus žmogui – žmogus“ ne tik žodžiai, bet realybė. Šiuo metu vyriškis veda seminarus ir paskaitas, kuriuose dalinasi savo patirtimi ir įgytomis žiniomis apie šiaudinius namus, gamtinę žemdirbystę, alternatyvią edukaciją ir laimės dėsnius. Taip jis padeda žmonėms prisijaukinti pokyčius ir nepasiklysti kelyje savo svajonių išsipildymo link.

Savo tinklalapyje (http://www.esujums.lt) rašote, jog esate žaliavalgis, laimės mokytojas, eko bendruomenės narys – šie žodžiai tarytum apibūdina tiek jūsų asmenybę, tiek profesiją. Šiais laikais tokie „netradiciniai“ žmonės, kaip jūs, kitų yra sutinkami kone pašaipiai. Ar nebijote likti nesuprastas, būti pavadintas keistuoliu?

Visiems geras niekada nebūsi ir to tikėtis būtų kvaila. Aš gyvenu ir einu tuo gyvenimo keliu, kuriuo mane veda širdis. O juk jos keliai – nežinomi… Aplinkiniai, žinoma, daro man įtaką, bet ji nėra esminė – noras patikti žmonėms natūraliai egzistuoja, bet metams bėgant jis blėsta. Keistuoliu irgi pavadina, tačiau priimu tai kaip savotišką komplimentą. Jis parodo, kad visgi skiriuosi nuo pilkos masės ir kartais priverčiu žmones nusistebėti. Svarbiausia gyventi taip kaip liepia širdis ir dirbti darbą,  kurį mėgsti. Kaip Konfucijus sakė: „pasirink mėgstamą veiklą ir tau nereiks nė vienos dienos dirbti“. Nėra lengva atrasti save veikloje, bet labai verta.

„Laimės mokytojas“ – kas tai? Padedate žmonėms pakeisti jų gyvenimo būdą, dalijatės savo mintimis bei išgyvenimais, o gal tai tiesiog skambus pavadinimas, po kuriuo slepiasi įprastas lektorius?

Šis pavadinimas parodo pagrindinę mano paskaitų temą. Kodėl mes viską darome? Kodėl gyvename? Kodėl kažko siekiame? Atsakymas: nes norime būti laimingi. Žinoma, nepretenduoju į laimės eksperto vardą, bet dalinuosi su žmonėmis savo laimės suvokimu. Manau, jog įprastu lektoriumi negalėčiau būti nei aš, nei kas kitas – visi mes žmonės, visi turime daug bendro, o tuo pačiu kiekvienas yra visiškai unikalus.

Šis pavadinimas skamba kiek pretenzingai. Rodos, tai turėtų būti žmogus, susikūręs tobulą savo gyvenimą ir galintis padėti jį susikurti kitiems. Ar tai – klaidinga nuomonė?

Kas yra tobula? Kas yra laimė? Kiekvienam žmogui tai bus skirtingi dalykai. Dabar jaučiu, jog esu laimingas ir gyvenu „savo rogėse“. Gyvenu ten kur noriu gyventi ir darau tai, ką noriu daryti. Tobulumui ribų nėra, tačiau tikslas nėra tapti „tobulu“. O bendros gyvenimo taisyklės, kaip ir gamtos visada tos pačios ir nepermaldaujamos. Aš jų autorystės nesisavinu. Dėstau laimingo gyvenimo žinias išdėstytas Vedose (užrašytos prieš 5000m.), psichologijoje, ontopsichologijoje, parapsichologijoje, neurolingvistiniame programavime ir kituose šaltiniuose. Aš nesu jų autorius, bet dėsniai dėl to nenustoja veike.

Kokios profesijos atstovu svajojote tapti vaikystėje? Galbūt jau nuo pat mažens žinojote savo gyvenimo kelią?

Tiksliai nepamenu, bet mažas lyg ir norėjau būti lakūnu. Mokykloje viena bendraklasė sakydavo, jog būsiu prezidentas, bet dabar šito tikrai nenoriu. Savarankiško mokytojo pareigos mane dabar labai tenkina ir teikia daug džiaugsmo, nes kai gali žmogui padėti ir matai, kad pokytis mąstyme tai tau suteikia nuostabias emocijas.

Esate kone laisvasis mąstytojas. Nesijaudinate dėl ateities perspektyvų?

Ateitis buvo, yra ir bus. Kodėl dėl jos reikia jaudintis? Ar jaudulys kažką pakeičia? M. Ghandi savo laiku labai teisingai pasakė: būk pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje. Ne jaudinkis dėl pokyčių, o būk juo! Gyvenimas nuostabi dovana ir aš labiau mėgstu juo džiaugtis nei dėl jo jaudintis. Į ką koncentruojamės tą dažniausiai gauname.

Kaip įsivaizduojate savo gyvenimą po dešimties metų?

Gyvensiu ten pat, eko bendruomenėje, šiaudiniame namelyje su žmona ir vaikais. Kartu su bendruomenės nariais jau būsime atidarę alternatyvios edukacijos mokyklą, dėsime pamatus universitetui. Tuo tarpu aš ir toliau vesiu paskaitas, seminarus, kurie kryps į Vedų analizę. Jau esu pradėjęs rašyti knygą, joje skaitytojas galės rasti paskaitų medžiagą – tai bus tarsi konspektas nuo gamtinės žemdirbystės, šiaudinių namų iki savianalizės ir sėkmės psichologijos.

Dauguma autorių dedikuoja savo knygas artimiesiems. Kaip pasielgsite Jūs?

Dedikacija jau parašyta, tiesa, šiuo metu neturiu jos po ranka. Knyga skirta tėvams, artimiesiems, draugams bei bendruomenei.

Minėjote, jog ketinate atidaryti alternatyvios edukacijos mokyklą. Galbūt galite apie tai papasakoti plačiau? Ar prie šios idėjos atsiradimo prisidėjo matomos šiandieninės jaunimo ugdymo spragos?

Teko kelias disciplinas dėstyti alternatyvios edukacijos vaikų stovyklose ir mokyklėlėje (www.tautinemokykla.lt). Mane sužavėjo kokių nuostabių rezultatų galima per savaitę pasiekti dirbant su vaikais kai nėra prievartos, pažymių, skirstymo  į klases, dėstoma panirimo metodika ir t.t.. Vaikai, kurie tradicinėse mokyklose nepritapdavo, šioje mokykloje puikiai įsisavino dėstomus dalykus ir susižavėjo mokslu. Trumpai kalbant turėjau „nekokią patirtį“ mokykloje kai buvau moksleivis. Mokytojai buvo geri, bet pati sistema ir mokymo idėja pagrįsta „iškalimu“ manęs jau vaikystėje netenkino. Kai pamačiau filmuotą medžiagą kaip puikiai Vokietijoje, Anglijoje, Rusijoje sekasi alternatyvioms mokyklėlėms pats užsinorėjau tokioje mokyti. Ši svajonė išsipildė. Mokytojaujant kilo idėja tokią mokykla su laiku įkurti ir savo bendruomenėje. Ką manau po kelėtos metų  sukaupęs žinias, bendraminčius, bei paruošęs tam dirvą ir padarysiu. Vaikai mūsų ateitis, todėl tam manau turi būti skiriamas maksimalus dėmesys. Kaip mes juos auklėsime šiandien toks bus rytojaus pasaulis. Žinoma reikia pabrėžti, kad geriausias vaikų mokymas tai gyvas tėvų pavyzdys. Jei tėvai nesiekia naujų žinių ir nesimoko gyvenimo eigoje tai kodėl jie reikalauja, kad vaikai noriai darytu namų darbus, jei net patys jų prasmės nesuvokia.

Kokius dalykus įvardintumėte kaip žmogaus gyvenimo variklį?

Manau, svarbiausi yra šie: meilė (nuo meilės Dievui iki meilės kūnui ar pinigams), tikėjimas (savimi, Dievu, gamta ir t.t.) ir mūsų juslės (rega, klausa, gebėjimas pajausti skonį ir kvapą). Šie dalykai įtakoja mūsų vertybes, tikslus ir norus. Žinoma, šis sąrašas gali būti plečiamas be galo.

LR premjeras A. Kubilius yra sakęs: „Didžiausias iššūkis yra ne įstatymų ar taisyklių keitimas, o visuomenės perauklėjimas. Ji turi psichologinių problemų – žmonės netiki šalies sėkme, jos ateitimi. Kone visos problemos atsiranda iš šių.“ Kaip manote, ar jis teisus? Ar lietuviai tikrai ta tauta, kuri į bet kurią situaciją žvelgia pesimistiškai?

Mes tokia pat tauta kaip ir daugelis. Turime rodiklių, kuriais lenkiame kitus, yra ir tokių, kuriais atsiliekame. Manau, čia būtų galima panaudoti A.Einšteino posakį „Nacionalizmas – žmonijos raudoniukė“, t.y. nesubrendusių civilizacijų vaikiška liga, kuria perserga visi.

Kokias didžiausias ydas matote šiandienos visuomenėje?

Ydų daug. Bet pagrindinė – savanaudiškumas. Nebėra nuoširdumo, artimo ryšio tarp žmonių, kaimynų. Susvetimėjimas, kilęs dėl materializmo, labai sparčiai plinta ir turi tendenciją tapti jaunosios kartos etalonu. Mūsų energija krypsta ten, kur yra sutelktas mūsų dėmesys, todėl labiau mėgstu matyti ir kalbėti apie šviesius dalykus.

Sakote, jog nūdienos žmonės – susvetimėję. Tačiau ar jie buvo kitokie prieš kelis dešimtmečius? Neretai esame linkę romantizuoti praeitį…

 

Buvo kitaip. Anksčiau mano senelio kaime niekas durų nerakindavo. Jei pareini ir kažko nerandi žinai, kad rytoj ateis kaimynas ir gražins. Kelios kartos atgal žodžio galia, reputacija ir bendruomenė buvo visai kitokią prasmę nešantys žmones. Draugiški santykiai buvo ir saugumo garantas, nebuvo gi mamos maksimos.

 

Galbūt nuo problemų pavyko pasislėpti, išsikėlus gyventi iš Kauno į Ročkius? O gal kaip tik – būvimas už miesto ribų tik dar labiau išryškino jo trūkumus?

Bendruomenėje daugumos problemų nėra. Čia vyrauja kitoks požiūris į kaimynus, žemę ir ateitį, kas mane labai džiugina. O slėptis nėra nuo ko. Žmogus arba turi problemų, arba ne. Viskas priklauso nuo vidinės sąmonės būsenos – problemos vienam gali tapti pasaulio pabaiga, kitam tik įdomiu iššūkiu ir proga pasitikrinti savo jėgas. Sakoma, ko ieškai, tą ir randi. Bėgti nuo bėdų nereikia – jos pačios pabėgs, kai žmogus pasikeis. Mintys (ir, žinoma, teisingai nukreipta meilė) – galingiausia žmonijos jėga.

Koks žmogus, Jūsų manymu, yra laimingas?

Ramus ir linksmas, tas, kurio akyse spindi džiaugsmo kibirkštėlės. Jis turi daug tikrų draugų ir dirba savo mėgstamą, prasmingą darbą, o mintys apie ateitį jam teikia įkvėpimo ir jėgų.

Galbūt galėtumėte kažko palinkėti šiandienos jaunimui?

Aš linkiu laimės visiems.